Anšliusas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:50, 7 vasario 2008 versija

Anšliusas (vok. Anschluss arba Anschluß — "prijungimas") - 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos. Vakarų valstybės, bijodamos išprovokuoti karą, įvykusiam anšliusui nesipriešino.

Situacija iki anšliuso - 1918 - 1938

Pasibaigus Pirmajam Pasauliniam karui, Paryžiaus taikos konferencijoje buvo sprendžiamas tolesnis Europos likimas. Visiškai sutriuškinta Vokietija bei jos sąjungininkai buvo paskelbti vieninteliais karo kaltininkais.

Taikos konferencijoje nuspręsta panaikinti Vokietijos imperiją bei Austrijos-Vengrijos valstybę, slaviškosios žemės buvo atiduotos naujai susikūrusioms Lenkijai ir Čekoslovakijai, o Pietų Europoje turėta slaviška teritorija įtraukta į Jugoslavijos sudėtį. Likusios žemės - Austrija ir Vengrija buvo atskirtos, uždraudžiant vėl susivienyti į bendrą valstybę. Vokiškajai Austrijai (vokiškai kalbančių austrų etninės žemės), kurią sudarė didesnioji dalis naujai įkurtos Austrijos valstybės, buvo uždrausta susijungti su Vokietija. Tai nulėmė Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos spaudimas, kadangi šios šalys nenorėjo stiprios, suvienytos Vokietijos.

1934 m. Austrijoje panaikinta demokratinė santvarka ir įvestas autoritarinis, Tėvynės Fronto (Vaterländische Front) partijos, režimas, jam vadovavo Engelbertas Dolfusas (Engelbert Dollfuß). Iš dalies Tėvynės Fronto valdymas padėjo išvengti Austrijos nepriklausomybės panaikinimo, nes 1933 m. į valdžią atėjusio A. Hitlerio planai buvo sukurti Didžiąją Vokietiją, prijungiant Austriją, o joje atsirado nemažai šios idėjos šalininkų. Kita vertus, šalyje Dolfusas turėjo didelį autoritetą.

Reikalai ėmė prastėti 1934 m. mirus Dolfusui. Vis daugiau austrų ėmė simpatizuoti nacizmui, kurį reprezentavo galinga, militarizuota Hitlerio Vokietija.

Anšliusas

Hitleris norėjo suvienyti visas vokiškai kalbančias tautas į vieną valstybę, tačiau bijojo Vakarų valstybių. Šios kita vertus karo pradėti nenorėjo, tik siuntė protesto notas, todėl Hitleris nusprendė prijungti Austriją prie Trečiojo Reicho.

Perspėjimai ir grasinimai

Hitleris nujautė Austrijos gyventojų nuotaikas ir vis labiau plintantį provokiškumą, kurį ypatingai skatino nacistinės grupuotės. Visgi Hitleris nesiryžo siųsti į Austriją kariuomenės ir pasirodyti esąs agresorius. Tam reikėjo rimtos priežasties.

1938 m. vasarį Hitleris susitiko su Austrijos nacistų lyderiu Artūru Zeis-Inkvartu (Arthur Seyss-Inquart), kuriam pažadėjo aukštą postą prijungtoje Austrijoje. Zeis-Inkvartas turėjo vadovauti sklandžiam anšliusui pačioje Austrijoje.

1938 m. vasario 12 d. Hitleris jau kalbėjosi su Austrijos kancleriu Kurtu Šušnigu, kuriam išdėstė savo reikalavimus - išlaisvinti visus įkalintus nacistų aktyvistus, legalizuoti partijas (tarp jų ir nacistų), bei leisti joms dalyvauti Vyriausybės veikloje. Priešingu atveju Hitleris pagrasino intervencija. Šušnigas sutiko su visais jo reikalavimais ir paskyrė Zeis-Inkvartą užsienio reikalų ministru.

Šušnigas suprato, kad naujai paskirti ministrai pradeda veikti prieš jį, todėl tikėjosi sukelti austrų patriotizmo bangą kaip atsvarą augančiai Vokietijos įtakai šalyje. Legalizuotos komunistų ir socialistų partijų nariai, suprasdami iš Vokietijos kylančią grėsmę pažadėjo paramą Šušnigo vyriausybei, kairiosios partijos bijojo galimo susidorojimo naciams įvykdžius anšliusą.

Referendumo paskelbimas ir Hitlerio reakcija

Šušnigas pasiūlė plesbiscitą Austrijos nepriklausomybės klausimu. 1938 m. nacistai nebūtų jo laimėję. Referendumas turėjo įvykti 1938 m. kovo 13 d. Sužinojęs apie tokius Šušnigo ketinimus, Hitleris kovo 11 d. išsiuntė jam ultimatumą, kuriame reikalavo atšaukti referendumą, nes jo Vokietijos valdžia vis vien nepripažins. Jame taip pat buvo reikalaujama visą valdžią perduoti Austrijos nacistams, arba ruoštis greitai Vokietijos invazijai.

Tuo pat metu Vokietijoje propagandos ministras Jozefas Gebelsas (Joseph Goebbels) liepė spaudoje paskelbti fiktyvius straipsnius, esą Austrija yra ant pilietinio karo ribos ir kad austrai šaukiasi Vermachto paramos. Žiniasklaidos priemonės skelbė, kad vokiečių dalinių prašoma atstatyti tvarką ir ramybę.

Hitlerio ultimatumui priimti ar atmesti buvo skirtos dvi valandos. Tačiau Hitleris nurodė, kad jau išsiuntė kariuomenės dalinius į Austriją, nesvarbu, ar Šušnigas priims ultimatumą, ar ne.

Suprasdamas, kad nei iš Prancūzijos, nei iš Didžiosios Britanijos paramos nesulauks, 1938 m. kovo 11 d. vakarą Šušnigas atsistatydino iš valstybės kanclerio pareigų. Jis visgi pareiškė sutinkąs su vokiečių reikalavimais, siekiant išvengti masinių austrų žudynių. Austrijos prezidentas Vilhelmas Miklas tą pačią dieną Zeis-Inkvartą patvirtino naujuoju Austrijos kancleriu.

Militaristinis anšliusas

Nors Austrijoje valdžią ir perėmė nacistas Zeis-Inkvartas, vokiečių daliniai įžygiavo į šalies teritoriją. Pajėgų įvedimas patvirtino faktą, kad Austrija tapo nacistine šalimi, įtraukta į Trečiąjį Reichą.

Vaizdas:Stimzettel-Anschluss.jpg

Nacių organizuoto referendumo balsavimo lapelis

1938 m. kovo 12 d. aštuntoji Vermachto armija peržengė Austrijos—Vokietijos sieną. Jokio pasipriešinimo iš austrų pusės nebuvo sulaukta, priešingai Vermachto daliniai buvo sutikti su gėlėmis ir nacistiniais "Heil Hitler" šūkiais. Tą pačią dieną pats Hitleris atvyko į Austriją ir Linco rotušės aikštėje pasakė kalbą.

1938 m. balandžio 10 d. nacių naujai sušauktame referendume, kuris turėjo „nuspręsti“, ar Austrijai jungtis su Vokietija, anšliusui, oficialiais duomenimis, pritarė 99,73 % visų balsavusiųjų. Referendumo metu vykdyta griežta kontrolė, visi nepalankiai naciams nusiteikę gyventojai buvo areštuojami, jiems buvo trukdoma dalyvauti ir balsuoti.

Austrija paskelbta Trečiojo Reicho provincijos Ostmarko dalimi, o Zeis-Inkvartas paskelbtas gubernatoriumi. Tais pačiais metais pradėtas vykdyti masinis teroras prieš žydus ir komunistus, panaikinta Austrijos konstitucija ir įvesti Vokietijos įstatymai.

Anšliuso pasekmės

Anšliusas įvyko be jokio Tautų Sąjungos prieštaravimo. Iš didžiųjų valstybių tik Sovietų Sąjunga paskelbė protestą. Sėkminga operacija, sulaužiusi Versalio taikos sutartį, paskatino Hitlerį tolimesnei ekspansijai į Rytus, mat jis galutinai suvokė, kad gali manipuliuoti britais ir prancūzais, gąsdindamas juos nauju karu, kurio jie norėjo išvengti bet kokia kaina.

Austrijoje 1938 m. gyveno 6 milijonai žmonių. Vokietija pasipildė naudingais ištekliais ir austrų pramonės įmonėmis.

Iš Vokietijos Austrija buvo išvaduota tik 1945 m., o nepriklausomybę atgavo po dešimties metų.

Aukos teorija

Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki šių dienų austrai teigia tapę pirmosiomis nacizmo aukomis, mat pati pirmoji Hitlerio invazija į užsienį prasidėjo būtent Austrijoje. Tačiau negalima vienareikšmiškai remti šios „aukos teorijos“. 1938 m. anšliuso metu dauguma austrų džiugiai sutiko susijungimo su Vokietija faktą. Kita vertus, patriotinis austrų judėjimas, nukreiptas prieš nacizmą rodo buvus rezistencijos.

Anšliusas pagal tarpukario teisę buvo neteisėtas veiksmas, mat jis prieštaravo taikos sutartims, sudarytoms su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.

@@ Eilutė 6: / Eilutė 6: @@
 [[Vaizdas:Österreich-Ungarns Ende.png|thumb|right|Austrijos-Vengrijos žlugimas]]
-Taikos konferencijoje nuspręsta panaikinti [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperiją]] bei [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] valstybę, slaviškosios žemės buvo atiduotos naujai susikūrusioms [[Lenkija]]i ir [[Čekoslovakija]]i, o Pietų Europoje turėta slaviška teritorija įtraukta į [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] sudėtį. Likusios žemės - [[Austrija]] ir [[Vengrija]] buvo atskirtos, uždraudžiant vėl susivienyti į bendrą valstybę. Vokiškajai Austrijai ([[vokiečių kalba|vokiškai]] kalbančių [[austrai|austrų]] etninės žemės), kurią sudarė didesnioji dalis naujai įkurtos Austrijos valstybės, buvo uždrausta susijungti su Vokietija. Tai nulėmė [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] spaudimas, kadangi šalis nenorėjo stiprios, suvienytos Vokietijos.
+Taikos konferencijoje nuspręsta panaikinti [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperiją]] bei [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] valstybę, slaviškosios žemės buvo atiduotos naujai susikūrusioms [[Lenkija]]i ir [[Čekoslovakija]]i, o Pietų Europoje turėta slaviška teritorija įtraukta į [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] sudėtį. Likusios žemės - [[Austrija]] ir [[Vengrija]] buvo atskirtos, uždraudžiant vėl susivienyti į bendrą valstybę. Vokiškajai Austrijai ([[vokiečių kalba|vokiškai]] kalbančių [[austrai|austrų]] etninės žemės), kurią sudarė didesnioji dalis naujai įkurtos Austrijos valstybės, buvo uždrausta susijungti su Vokietija. Tai nulėmė [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] spaudimas, kadangi šios šalys nenorėjo stiprios, suvienytos Vokietijos.
+[[1934]] m. Austrijoje panaikinta demokratinė santvarka ir įvestas autoritarinis, Tėvynės Fronto (''Vaterländische Front'') partijos, [[austrų fašizmas|režimas]], jam vadovavo [[Engelbertas Dolfusas]] (''Engelbert Dollfuß''). Iš dalies Tėvynės Fronto valdymas padėjo išvengti Austrijos nepriklausomybės panaikinimo, nes 1933 m. į valdžią atėjusio [[Adolfas Hitleris|A. Hitlerio]] planai buvo sukurti Didžiąją Vokietiją, prijungiant Austriją, o joje atsirado nemažai šios idėjos šalininkų. Kita vertus, šalyje Dolfusas turėjo didelį autoritetą.
-{{gcheck}}
+Reikalai ėmė prastėti [[1934]] m. mirus Dolfusui. Vis daugiau austrų ėmė simpatizuoti [[nacizmas|nacizmui]], kurį reprezentavo galinga, [[militarizmas|militarizuota]] Hitlerio Vokietija.
-[[1934]] m. Austrijoje panaikinta demokratinė santvarka ir įvestas autoritarinis, Tėvynės Fronto (''Vaterländische Front'') partijos, [[austrų fašizmas|režimas]], jam vadovavo [[Engelbertas Dolfusas]] (''Engelbert Dollfuß''). Iš dalies Tėvynės Fronto valdymas padėjo išvengti Austrijos nepriklausomybės panaikinimo, nes į valdžią atėjus [[Adolfas Hitleris|A. Hitleriui]] 1933, ir jam žadant sukurti Didžiąją Vokietiją, Austrijoje atsirado nemažai jo šalininkų. Kita vertus, šalyje Dolfusas turėjo didelį autoritetą.
-Reikalai ėmė prastėti Dolfusui mirus [[1934]]. Vis daugiau austrų ėmė simpatizuoti [[nacizmas|nacizmui]] [[1936]] m., Hitleriui pristačius pasauliui naują ir galingą, [[militarizmas|militarizuotą]] Vokietiją.
 == Anšliusas ==
-Hitleris ilgai kurpė planus suvienyti visas vokiškai kalbančias [[tauta]]s į vieną valstybę, tačiau ilgą laiką bijojo Vakarų valstybių. Pastebėjęs, kad jos apsiena tik protesto [[nota|notomis]], Hitleris nusprendė prisijungti savo tėvynę prie Trečiojo Reicho.
+Hitleris norėjo suvienyti visas vokiškai kalbančias [[tauta]]s į vieną valstybę, tačiau bijojo Vakarų valstybių. Šios kita vertus karo pradėti nenorėjo, tik siuntė protesto [[nota]]s, todėl Hitleris nusprendė prijungti Austriją prie Trečiojo Reicho.
 === Perspėjimai ir grasinimai ===
-[[Adolfas Hitleris|Hitleris]] nujautė [[Austrija|Austrijos]] gyventojų nuotaikas ir vis labiau plintantį provokiškumą, kurį ypatingai skatino [[nacizmas|nacistinės]] grupelės. Visgi Hitleris nesiryžo įžengti į Austriją ir pasirodyti esąs agresorius. Tam reikėjo kokios nors rimtos priežasties.
+[[Adolfas Hitleris|Hitleris]] nujautė [[Austrija|Austrijos]] gyventojų nuotaikas ir vis labiau plintantį provokiškumą, kurį ypatingai skatino [[nacizmas|nacistinės]] grupuotės. Visgi Hitleris nesiryžo siųsti į Austriją kariuomenės ir pasirodyti esąs agresorius. Tam reikėjo rimtos priežasties.
 [[Vaizdas:Inquart crop.jpg|thumb|right|A. Zeis-Inkvartas]]
-m. vasarį Hitleris susitiko su Austrijos nacistų lyderiu [[Arturu Zeis-Inkvartu]] (''Arthur Seyss-Inquart''), kuriam pažadėjo aukštą postą prijungtoje Austrijoje. Zeis-Inkvartas turėjo vadovauti sklandžiam anšliusui pačioje Austrijoje.
+m. vasarį Hitleris susitiko su Austrijos nacistų lyderiu [[Artūru Zeis-Inkvartu]] (''Arthur Seyss-Inquart''), kuriam pažadėjo aukštą postą prijungtoje Austrijoje. Zeis-Inkvartas turėjo vadovauti sklandžiam anšliusui pačioje Austrijoje.
-m. vasario 12 d. Hitleris jau kalbėjosi su Austrijos kancleriu [[Kurtas Šušnigas|Kurtu Šušnigu]], kuriam aiškiai išdėstė savo reikalavimus - išlaisvinti visus įkalintus nacistų aktyvistus, legalizuoti [[Politinė partija|partijas]] (tarp jų ir nacistų), bei leisti joms dalyvauti Vyriausybės veikloje. Priešingu atveju Hitleris pagrasino intervencija. Šušnigas sutiko su visais jo reikalavimais ir paskyrė Zeis-Inkvartą užsienio reikalų ministru.
+m. vasario 12 d. Hitleris jau kalbėjosi su Austrijos kancleriu [[Kurtas Šušnigas|Kurtu Šušnigu]], kuriam išdėstė savo reikalavimus - išlaisvinti visus įkalintus nacistų aktyvistus, legalizuoti [[Politinė partija|partijas]] (tarp jų ir nacistų), bei leisti joms dalyvauti Vyriausybės veikloje. Priešingu atveju Hitleris pagrasino [[intervencija]]. Šušnigas sutiko su visais jo reikalavimais ir paskyrė Zeis-Inkvartą užsienio reikalų ministru.
-Šušnigas suprato, kad naujai paskirti ministrai pradeda veikti prieš jį, todėl tikėjosi sukelti austrų [[patriotizmas|patriotizmo]] bangą kaip atsvarą augančiai Vokietijos įtakai šalyje. Legalizuotos [[komunizmas|komunistų]] partijos nariai, suprasdami iš Vokietijos kylančią grėsmę pažadėjo paramą Šušnigo vyriausybei, taip pat paramą išreiškė ir socialistai. Kairiosios partijos bijojo galimo susidorojimo naciams įvykdžius anšliusą.
+Šušnigas suprato, kad naujai paskirti ministrai pradeda veikti prieš jį, todėl tikėjosi sukelti austrų [[patriotizmas|patriotizmo]] bangą kaip atsvarą augančiai Vokietijos įtakai šalyje. Legalizuotos [[komunizmas|komunistų]] ir socialistų partijų nariai, suprasdami iš Vokietijos kylančią grėsmę pažadėjo paramą Šušnigo vyriausybei, kairiosios partijos bijojo galimo susidorojimo naciams įvykdžius anšliusą.
 === Referendumo paskelbimas ir Hitlerio reakcija ===
-Šušnigas iškėlė mintį dėl [[plebiscitas|plesbiscito]] Austrijos [[nepriklausomybė]]s klausimu. 1938 m. nacistai nebūtų jo laimėję. Referendumas turėjo įvykti 1938 m. kovo 13 d. Sužinojęs apie tokius Šušnigo ketinimus, Hitleris kovo 11 d. išsiuntė jam ultimatyvią notą, kuria reikalavo atšaukti [[referendumas|referendumą]], nes jo Vokietijos valdžia visvien nepripažins. Jame taip pat buvo reikalaujama visą valdžią perduoti Austrijos nacistams, arba ruoštis greitai Vokietijos invazijai.
+Šušnigas pasiūlė [[plebiscitas|plesbiscitą]] Austrijos [[nepriklausomybė]]s klausimu. 1938 m. nacistai nebūtų jo laimėję. Referendumas turėjo įvykti 1938 m. kovo 13 d. Sužinojęs apie tokius Šušnigo ketinimus, Hitleris kovo 11 d. išsiuntė jam ultimatumą, kuriame reikalavo atšaukti [[referendumas|referendumą]], nes jo Vokietijos valdžia vis vien nepripažins. Jame taip pat buvo reikalaujama visą valdžią perduoti Austrijos nacistams, arba ruoštis greitai Vokietijos invazijai.
 Tuo pat metu Vokietijoje propagandos ministras [[Jozefas Gebelsas]] (''Joseph Goebbels'') liepė spaudoje paskelbti fiktyvius straipsnius, esą Austrija yra ant [[pilietinis karas|pilietinio karo]] ribos ir kad austrai šaukiasi [[vermachtas|Vermachto]] paramos. [[Žiniasklaida|Žiniasklaidos]] priemonės skelbė, kad vokiečių dalinių prašoma atstatyti tvarką ir ramybę.
@@ Eilutė 34: / Eilutė 32: @@
 Hitlerio [[ultimatumas|ultimatumui]] priimti ar atmesti buvo skirtos dvi valandos. Tačiau Hitleris nurodė, kad jau išsiuntė kariuomenės dalinius į Austriją, nesvarbu, ar Šušnigas priims ultimatumą, ar ne.
-Suprasdamas, kad nei iš [[Prancūzija|Prancūzijos]], nei iš [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] nesulauks paramos, 1938 m. kovo 11 d. vakarą Šušnigas atsistatydino iš valstybės kanclerio pareigų. Jis visgi pareiškė sutinkąs su vokiečių reikalavimais, kad išvengtų masinių austrų skerdynių. Austrijos prezidentas Vilhelmas Miklas tą pačią dieną Zeis-Inkvartą patvirtino naujuoju Austrijos kancleriu.
+Suprasdamas, kad nei iš [[Prancūzija|Prancūzijos]], nei iš [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] paramos nesulauks, 1938 m. kovo 11 d. vakarą Šušnigas atsistatydino iš valstybės kanclerio pareigų. Jis visgi pareiškė sutinkąs su vokiečių reikalavimais, siekiant išvengti masinių austrų žudynių. Austrijos prezidentas Vilhelmas Miklas tą pačią dieną Zeis-Inkvartą patvirtino naujuoju Austrijos kancleriu.
 === Militaristinis anšliusas ===
-Nors Austrijoje valdžią ir perėmė nacistas Zeis-Inkvartas, vokiečių daliniai daliniai įžygiavo į šalies teritoriją, kad prijungimas būtų baigtas iki galo. Jų įžengimas patvirtino faktą, kad Austrija tapo nacistine šalimi, dabar jau ir įtraukta į Trečiąjį Reichą. Tai - militaristinis anšliusas, kurio tikslas buvo įtvirtinti visišką Hitlerio valdžią šalyje.
+Nors Austrijoje valdžią ir perėmė nacistas Zeis-Inkvartas, vokiečių daliniai įžygiavo į šalies teritoriją. Pajėgų įvedimas patvirtino faktą, kad Austrija tapo nacistine šalimi, įtraukta į Trečiąjį Reichą.
 [[Vaizdas:Stimzettel-Anschluss.jpg|thumb|right|Nacių organizuoto referendumo balsavimo lapelis]]
-m. kovo 12 d. aštuntoji Vermachto armija peržengė Austrijos_Vokietijos sieną. Jokio pasipriešinimo iš austrų pusės nebuvo sulaukta. Vermachto daliniai tuo tarpu pasitikti su gėlėmis ir nacistiniais "[[Heil Hitler]]" šūkiais. Tą pačią dieną pats Hitleris atvyko į Austriją ir [[Lincas|Linco]] rotušės aišktėje pasakė kalbą. Tuo metu Austrijoje buvo prasidėjusi masinė euforija.
+m. kovo 12 d. aštuntoji Vermachto armija peržengė Austrijos—Vokietijos sieną. Jokio pasipriešinimo iš austrų pusės nebuvo sulaukta, priešingai Vermachto daliniai buvo sutikti su gėlėmis ir nacistiniais "[[Heil Hitler]]" šūkiais. Tą pačią dieną pats Hitleris atvyko į Austriją ir [[Lincas|Linco]] rotušės aikštėje pasakė kalbą.
-m. balandžio 10 d. nacių iš esmės naujai sušauktame referendume, kuris turėjo „nuspręsti“, ar Austrijai jungtis su Vokietija, oficialiais duomenimis, anšliusui pritarė 99,73 % visų balsavusiųjų.  Referendumo metu vykdyta griežta kontrolė, visi nepalankiai naciams nusiteikę gyventojai buvo areštuojami, jiems visaip trukdoma dalyvauti ir balsuoti.
+m. balandžio 10 d. nacių naujai sušauktame referendume, kuris turėjo „nuspręsti“, ar Austrijai jungtis su Vokietija, anšliusui, oficialiais duomenimis, pritarė 99,73 % visų balsavusiųjų.  Referendumo metu vykdyta griežta kontrolė, visi nepalankiai naciams nusiteikę gyventojai buvo areštuojami, jiems buvo trukdoma dalyvauti ir balsuoti.
 Austrija paskelbta Trečiojo Reicho provincijos Ostmarko dalimi, o Zeis-Inkvartas paskelbtas gubernatoriumi. Tais pačiais metais pradėtas vykdyti masinis [[teroras]] prieš [[žydai|žydus]] ir komunistus, panaikinta Austrijos [[konstitucija]] ir įvesti Vokietijos įstatymai.
-== Anšliuso pasėkmės ==
+== Anšliuso pasekmės ==
-Anšliusas įvyko be jokio Tautų Sąjungos prieštaravimo. Iš didžiųjų valstybių tik [[Sovietų Sąjunga]] paskelbė protestą. Sėkminga operacija, sulaužiusi Versalio taikos sutartį, paskatino Hitlerį tolimesnei ekspansijai į Rytus, mat jis galutinai suvokė, kad gali manipuliuoti britais ir [[prancūzai]]s, gasdindamas juos nauju karu, kurio šie norėjo išvengti bet kokia kaina.
+Anšliusas įvyko be jokio Tautų Sąjungos prieštaravimo. Iš didžiųjų valstybių tik [[Sovietų Sąjunga]] paskelbė protestą. Sėkminga operacija, sulaužiusi Versalio taikos sutartį, paskatino Hitlerį tolimesnei ekspansijai į Rytus, mat jis galutinai suvokė, kad gali manipuliuoti britais ir [[prancūzai]]s, gąsdindamas juos nauju karu, kurio jie norėjo išvengti bet kokia kaina.
 Austrijoje 1938 m. gyveno 6 milijonai žmonių. Vokietija pasipildė naudingais ištekliais ir austrų pramonės įmonėmis.
-Iš Vokietijos Austrija buvo išvaduota tik 1945 m., o nepriklausomybę atgavo dar po dešimties metų.
+Iš Vokietijos Austrija buvo išvaduota tik 1945 m., o nepriklausomybę atgavo po dešimties metų.
 === Aukos teorija ===
-Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki šių dienų austrai teigę tapę pirmosiomis nacizmo aukomis, mat pati pirmoji Hitlerio invazija į užsienį prasidėjo būtent Austrijoje. Tačiau negalima vienareikšmiškai remti šios „aukos teorijos“. 1938 m. anšliuso metu dauguma austrų džiugiai sutiko susijungimo su [[Vokietija]] faktą. Kita vertus, patriotinis austrų judėjimas, nukreiptas prieš nacizmą rodo buvus ir nemažos rezistencijos.
+Po Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki šių dienų austrai teigia tapę pirmosiomis nacizmo aukomis, mat pati pirmoji Hitlerio invazija į užsienį prasidėjo būtent Austrijoje. Tačiau negalima vienareikšmiškai remti šios „aukos teorijos“. 1938 m. anšliuso metu dauguma austrų džiugiai sutiko susijungimo su [[Vokietija]] faktą. Kita vertus, patriotinis austrų judėjimas, nukreiptas prieš nacizmą rodo buvus rezistencijos.
-Reikia pripažinti, kad anšliusas pagal tarpukario teisę buvo neteisėtas veiksmas, mat jis prieštaravo taikos sutartims, sudarytoms su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.
+Anšliusas pagal tarpukario teisę buvo neteisėtas veiksmas, mat jis prieštaravo taikos sutartims, sudarytoms su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.
 [[Kategorija:Trečiasis reichas]]