Austrų fašizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Austrijos Krikščionių socialinės partijos rėmėjai 1934 m.

Austrų fašizmu, austrofašizmu (vok. Austrofaschismus) vadinamas Austrijos autoritarinis režimas gyvavęs tarp 1934 m. Gegužės Konstitucijos priėmimo ir Austrijos inkorporavimo į Vokietiją 1938 m. Prie režimo susiformavimo labiausiai prisidėjo kancleris Engelbertas Dolfusas, o po jo nužudymo 1934 m. Kurtas Šušnigas, Krikščionių socialinė partija, Heimwehr organizacija ir Landbundas. Režimas rėmėsi valdančiaja Tėvynės fronto partija (Vaterländische Front) ir sukarinta Heimwehr organizacija. Po 1938 m. kovo 11 d. austrų fašizmą pakeitė nacionalsocializmas.

Kilmė ir ideologija[taisyti | redaguoti kodą]

Austrofašizmo judėjimo pradžia galima laikyti 1930 m. kovo 18 d. paskelbtą Krikščionių socialistų partijos Kornoiburgo programą, nukreiptą prieš parlamentarizmą ir opozicinę socialdemokratų partiją. Už šūkį, kad reikia atsisakyti vakarietiško demokratinio parlamentarizmo ir partinės valstybės pasisakė sukarintos austrų nacionalistų organizacijos (Heimwehr) bei jauni krikščionių socialistų partijos politikai, tarp jų vėliau kancleriu tapęs Leopoldas Fliglas ir Julijus Rabas.

Iškilus grėsmei, kad valdančioji koalicija nesugebės laimėti parlamentinių rinkimų, Austrijos konstitucija ir parlamentarizmas buvo pakeistas autoritarine sistema ir sukurta vadinamoji „luominė valstybė“.

Austrų fašizmas iš dalies rėmėsi Musolinio itališkuoju fašizmu ir konservatyviuoju politiniu katolicizmu.