Pereiti prie turinio

Smiltyninis šepetukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Corynephorus canescens
Smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens)
Smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Šepetukas
( Corynephorus)
Rūšis: Smiltyninis šepetukas
( Corynephorus canescens)
Mokslinis pavadinimas
Corynephorus canescens
(L.) P.Beauv.

Smiltyninis šepetukas (Corynephorus canescens) – miglinių (Poaceae) šeimos šepetukų (Corynephorus) genties augalas.

Paplitimas ir augavietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime paplitęs Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurėsir vakarinėje Pietų Amerikoje. Lietuvoje išplitęs tik Pietryčių smėlėtoje lygumoje, Kauno zandrų plotuose, pajūrio smėlynuose, kitur retas arba visai neauga.

Auga smėlynuose, smiltpievėse, kopose, sausuose pušynuose ir beržynuose, nekalkingame dirvožemyje.

Iliustracija iš Flora Batava (1814)

Smiltyninis šepetukas – smėlynų pionierius, vienas iš pirmųjų augalų, įsitvirtinantis pustomame smėlyje, kuriame beveik nebūna augalams reikalingų maisto medžiagų.

Drauge auga kai kurios kerpės, pavyzdžiui, elninė šiurė (Cladonia rangiferina) ir samanos, kaip kad dirvoninė širmūnė (Racomitrium canescens), žilsvasis gegužlinis (Polytrichum piliferum), taip pat ir smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium), kalninė austėja (Jasione montana), avinis eraičinas (Festuca ovina).

Žiedynas

Tai daugiametis, 10-35 cm aukščio, tankiakeris, žolinis augalas, išleidžiantis daug stiebų. Kuokštinės šaknys tankios, gausios, siekia 20-50 cm gylį. Stiebas status ar kylantis, su 2-5 bambliais, melsvai pikšvas, prie šluotelės šiurkštokas. Lapai šeriški, 2-6 cm ilgio, 0,3-0,5 mm pločio, išilgai susiklostę, jų makštys rausvos, šiurkščios. Liežuvėlis bukas, maždaug 3 mm ilgio.

1,5-8 cm ilgio ir 0,5-1,5 cm pločio, sidabriškai pilkšva smiltyninio šepetuko šluotelė prasiskleidžia žiedams žydint, kai iš žiedažvynių išlenda melsvos ar rudos, 1,2-1,6 mm ilgio dulkinės. Ir prieš augalams žydint, ir jiems peržydėjus šluotelės šakelės prisišlieja prie ašies – šluotelė susiaurėja. Varputės dvižiedės, iš šonų suplotos, balkšvos, 3-4 mm ilgio, rausvo atspalvio. Apatinis žiedažvynis turi tiesų, sustorėjusia viršūne akuotą.

Žydi birželio-liepos mėnesiais. Vaisius – grūdas. Sėklos išlieka daigios iki penkerių metų.

Išskiriamas vienas porūšis, du varietetai ir dvi formos:

  • Corynephorus canescens fo. maritima Paunero
  • Corynephorus canescens subsp. maritimus (Gren. & Godr.) Rivas Mart.
  • Corynephorus canescens var. maritimus Gren. & Godr.
  • Corynephorus canescens fo. pallida (Beckhaus) Soó
  • Corynephorus canescens var. viridis (Asch. & Graebn.) Soó