Žemaitkiemis (Prienai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Portal.svg
Žemaitkiemis
Žemaitkiemio gyvenvietės šiaurinė pusė.JPG

Žemaitkiemis
Koordinatės 54°36′00″š. pl. 23°48′00″r. ilg. / 54.600°š. pl. 23.800°r. ilg. / 54.600; 23.800 (Žemaitkiemis)Koordinatės: 54°36′00″š. pl. 23°48′00″r. ilg. / 54.600°š. pl. 23.800°r. ilg. / 54.600; 23.800 (Žemaitkiemis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Naujosios Ūtos seniūnija
Gyventojų skaičius 166 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Žemaĩtkiemis
Kilmininkas: Žemaĩtkiemio
Naudininkas: Žemaĩtkiemiui
Galininkas: Žemaĩtkiemį
Įnagininkas: Žemaĩtkiemiu
Vietininkas: Žemaĩtkiemyje

Žemaitkiemis – kaimas Prienų rajono, 6 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Ūtos. Seniūnaitijos centras.

Šiaurės vakaruose ribojasi su Skuigės kaimu ir buvusio Tartupio-Pašlavančio kaimo pievomis. Rytuose Žemaitkiemio ir Tartupio kaimus skiria senasis kelias Marijampolė-Prienai per Naująją Ūtą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu buvo kolūkio centras.

Dauguma Žemaitkiemio kaimo sodybų buvo įsikūrusios Aviniškės upelio pakrantėse. Vykstant melioracijai aplinkinių kaimų sodybos buvo nukeldintos, o jų gyventojai įsikūrė dabartinėje Žemaitkiemio gyvenvietėje - kalvoje prie šilo. Taip išnyko du - Baltramurgio ir Tartupio Pašlavančio kaimai. Žemaitkiemio gyvenvietė atsirado 1974-1975 m.

1965 m. kaimo viduryje pastatytas dviaukštis pastatas, kuriame iki 2003 metų mokėsi Tartupio dešimtmetės mokyklos mokiniai. Sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla reformuota į pradinę, o 2004 m. panaikinta. Buvusioje mokykloje Žemaitkiemio bendruomenė įrengė šarvojimo salę. Sporto sale, krepšinio, teniso ir futbolo aikštelėmis naudojasi aplinkinių kaimų jaunimas, vyksta kasmetinės seniūnijos bendruomenių sporto šventės.

Žemaitkiemyje yra gręžinys, kurio gylis siekia apie 105 metrus, šalia vandens rezervuaras-bokštas į kurį pumpuojamas vanduo. Šiuo vandeniu aprūpinami visi Žemaitkiemio gyventojai.

Gyvenvietės pietrytiniame gale, buvusiose kolūkio mechanizacijos dirbtuvėse, įsikūrė akmens paminklų dirbtuvės ir šiaudų briketų gamyklėlė. 2013 m. asfaltuotos pagrindinės gyvenvietės gatvės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2014 m.
1970 m.sur.[1] 2001 m.sur.
100 172
2014 m. -
172 -


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žemaitkiemis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 888 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • V. Juodsnukis. „Suvalkijos partizanų takais“, I ir II d.
  • Aldona Vilutienė, Justinas Sajauskas. „Ištark mano vardą“. Spaustuvė Džiugas, Vilnius, 1999 m.
  • Kraštotyrininko Vytauto Degučio surinkta medžiaga Seniūnijos istorijai rašyti