Žemaitkiemis (Prienai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Žemaitkiemis
Žemaitkiemio gyvenvietės šiaurinė pusė.JPG

Žemaitkiemis
Koordinatės 54°36′00″š. pl. 23°48′00″r. ilg. / 54.600°š. pl. 23.800°r. ilg. / 54.600; 23.800 (Žemaitkiemis)Koordinatės: 54°36′00″š. pl. 23°48′00″r. ilg. / 54.600°š. pl. 23.800°r. ilg. / 54.600; 23.800 (Žemaitkiemis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Naujosios Ūtos seniūnija
Gyventojų skaičius 166 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Žemaĩtkiemis
Kilmininkas: Žemaĩtkiemio
Naudininkas: Žemaĩtkiemiui
Galininkas: Žemaĩtkiemį
Įnagininkas: Žemaĩtkiemiu
Vietininkas: Žemaĩtkiemyje

Žemaitkiemis – kaimas Prienų rajono, 6 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Ūtos. Seniūnaitijos centras.

Šiaurės vakaruose ribojasi su Skuigės kaimu ir buvusio Tartupio Pašlavančio kaimo pievomis. Rytuose Žemaitkiemio ir Tartupio kaimus skiria senasis kelias Marijampolė-Prienai per Naująją Ūtą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmečiu buvo kolūkio centras.

Dauguma Žemaitkiemio kaimo sodybų buvo įsikūrusios Aviniškės upelio pakrantėse. Vykstant melioracijai aplinkinių kaimų sodybos buvo nukeldintos, o jų gyventojai įsikūrė dabartinėje Žemaitkiemio gyvenvietėje – kalvoje prie šilo. Taip išnyko du – Baltramurgio ir Tartupio Pašlavančio kaimai. Žemaitkiemio gyvenvietė atsirado 1974–1975 m.

1965 m. kaimo viduryje pastatytas dviaukštis pastatas, kuriame iki 2003 metų mokėsi Tartupio dešimtmetės mokyklos mokiniai. Sumažėjus mokinių skaičiui, mokykla reformuota į pradinę, o 2004 m. panaikinta. Buvusioje mokykloje Žemaitkiemio bendruomenė įrengė šarvojimo salę. Sporto sale, krepšinio, teniso ir futbolo aikštelėmis naudojasi aplinkinių kaimų jaunimas, vyksta kasmetinės seniūnijos bendruomenių sporto šventės.

Žemaitkiemyje yra gręžinys, kurio gylis siekia apie 105 metrus, šalia vandens rezervuaras-bokštas į kurį pumpuojamas vanduo. Šiuo vandeniu aprūpinami visi Žemaitkiemio gyventojai.

Gyvenvietės pietrytiniame gale, buvusiose kolūkio mechanizacijos dirbtuvėse, įsikūrė akmens paminklų dirbtuvės ir šiaudų briketų gamyklėlė. 2013 m. asfaltuotos pagrindinės gyvenvietės gatvės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2014 m.
1888 m.[1] 1923 m.sur.[2] 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2014 m.
206 149 107 100 137 151 172 166 172


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  4. ŽemaitkiemisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 888 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • V. Juodsnukis. „Suvalkijos partizanų takais“, I ir II d.
  • Aldona Vilutienė, Justinas Sajauskas. „Ištark mano vardą“. Spaustuvė Džiugas, Vilnius, 1999 m.
  • Kraštotyrininko Vytauto Degučio surinkta medžiaga Seniūnijos istorijai rašyti