Silpnaprotystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Silpnaprotystė (protinis atsilikimas) - protinė negalia pagal kilmę vadinama oligofrenija arba demencija, ir klasifikuojama į tris pagrindines rūšis pagal sunkumą - debilumas, imbecilumas, idiotija.
Sergant šia psichikos liga vyksta smegenų atrofija: prastėja mąstymo, kalbos, atminties, dėmesio bei aplinkos suvokimo gebėjimai, pradedant nuo aukštesniųjų proto funkcijų. Tai sutrikimas, atsirandantis dėl ligos ar žalos smegenims, ir pasireiškiantis pastebimai stipriau nei dėl natūralaus senėjimo proceso.

Oligofrenija (gr. oligo- „mažai, trūkumas“; phrēn „protas, smegenys“) - įgimta arba iki 3 m. amžiaus pasireiškusi silpnaprotystė.
Šis sutrikimas gali pasireikšti dėl genetinių ligų arba žalingų faktorių iki gimimo, gimdymo metu ar iki 3 m. amžiaus: traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, toksinių medžiagų poveikis. Dauguma atvejų priežasties nustatyti nepavyksta. Pastebėta, kad kuo didesnio laipsnio yra protinis atsilikimas, tuo dažniau jo priežastis būna paveldėjimas.

Demencija (lot. dementia „beprotystė“) - įgyta silpnaprotystė. Ji dažniau pasireiškia vyresniame nei 65 m. amžiuje. Ligos vystymąsi lemia aplinkos, gyvenimo būdo ir genetinių faktorių sąveika.
Simptomai gali atsirasti dėl vaistų ar toksinų (ypač alkoholio) vartojimo, menkavertės mitybos, apsinuodijimo aliuminiu, po galvos smegenų traumų, infekcijų, esant padidėjusiam slėgiui kaukolės viduje, sergant medžiagų apykaitos, skydliaukės, onkologinėmis ligomis, depresija. Laiku ir tinkamai gydant šias būkles, reiškiniai gali išnykti.

Protinio atsilikimo rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lengvas protinis atsilikimas – debilumas (lot. dēbilitās). Debilų IQ yra 50 - 70. Intelektiniai gebėjimai apytiksliai atitinka 8-12 metų vaiko išsivystymą. Šį protinį atsilikimą sunku diagnozuoti, ypač atskirti nuo apleistų, neauklėjamų, lėtinėmis ligomis sergančių vaikų.

Kasdieniame gyvenime šie asmenys paprastai atrodo sveiki, tačiau jų gebėjimai mokytis bei adekvačiai suvokti veiksmus ir aplinką akivaizdžiai prastesni nei sveiko žmogaus, dažnai trūksta konstruktyvumo, vartojamas žodynas skurdus. Nėra arba silpnas abstraktus analitinis mąstymas – gebėjimai matyti bendrą vaizdą, apibendrinti, susieti simbolius, įvykius ar reiškinius, numatyti galimas pasekmes ar priežastis. Visuomet kaltina aplinką ir/ar aplinkinius, neturi savikritikos bei kritinio mąstymo, apatiški arba radikalūs. Dažnai egocentriški, grubūs, lengvai pasiduoda įtaigai, nesuvaldo emocijų bei potraukių, linkę kartoti tas pačias istorijas ar bergždžius veiksmus. Gerai funkcionuoja tik konkretusis mąstymas - tiesmukas, siauras, apribotas tuo kas akivaizdu ir matoma, reikalinga pasiekti rezultatui neatsižvelgiant į pasekmes ar tolimesnes galimybes.

Daugelis šį sutrikimą turinčių suaugusiųjų gali gyventi savarankiškai, dirbti ir palaikyti santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje. Sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiausiai praktinių ir minimalių akademinių įgūdžių – atlikti mechaninį ar dalinai kvalifikuotą darbą. Lengvo protinio atsilikimo žmonių elgesio emociniai ir socialiniai sunkumai yra panašesni į tuos sunkumus, su kuriais susiduria ir sveiki žmonės, negu į tas specifines problemas, kurios būdingos vidutinio ar sunkaus protinio atsilikimo asmenims.

Debilumo sutrikimą turintiems asmenims išduodamas vairuotojo pažymėjimas, jiems leidžiama tuoktis bei atlikti karinę tarnybą, teismo atveju jie yra pakaltinami.

  • Vidutinis protinis atsilikimas – imbecilumas (lot. imbecillus). Imbecilų IQ yra 35 - 50. Intelektiniai gebėjimai apytiksliai atitinka 4-7 metų vaiko išsivystymą.

Šie žmonės neturi gebėjimo abstrakčiai mąstyti, skaičiuoti, negali sukoncentruoti dėmesio, atmintis – trumpalaikė, mechaninė. Dažnai impulsyvūs, nesuvaldo emocijų ar potraukių, kartoja tas pačias istorijas ar bergždžius veiksmus, labiau orientuojasi į kalbos toną, o ne prasmę. Gebėjimai mokytis, adekvačiai suvokti veiksmus ir aplinką bei konkretusis mąstymas labai riboti, tačiau šie asmenys gali išmokti rašyti bei skaityti.

Socialiniu požiūriu šie žmonės pasiekę tam tikrą išsivystymą – yra normaliai judrūs ir fiziškai aktyvūs, sugeba užmegzti kontaktą ir bendrauti su kitais, dalyvauti paprastoje socialinėje veikloje. Kartais gali būti grubūs, egocentriški. Šį sutrikimą turintieji gali išmokti atlikti primityvų darbą ir dirbti jį su priežiūra. Retai gali gyventi visiškai savarankiškai, dažniausiai taip pat reikalinga priežiūra.

Imbecilai atleidžiami nuo karinės tarnybos, teismo atveju laikomi nepakaltinamais, jiems neišduodamas vairuotojo pažymėjimas, draudžiama tuoktis.

  • Sunkus protinis atsilikimas – idiotija (gr. idiōtēs). Idiotų IQ yra mažesnis nei 35. Intelektiniai gebėjimai apytiksliai atitinka iki 3 metų vaiko išsivystymą.

Visos protinės funkcijos sutrikusios: neišmoksta rašyti, kalbos supratimas ir vartojimas stipriai ribotas - geriausiu atveju gali suprasti paprastus paliepimus ir ko nors primityviai paprašyti. Veiksmai nevalingi, impulsyvūs, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga – nesugeba pasirūpinti savimi, neturi maitinimosi, higienos įgūdžių. Vėliausioje stadijoje žmogus gali prarasti orientaciją laike bei erdvėje.

Būdingi sunkūs neurologiniai ar kiti fiziniai sutrikimai, tokie kaip epilepsija, regos ar klausos pakenkimai, kurie ir riboja judrumą. Tai liudija kliniškai reikšmingą centrinės nervų sistemos pažeidimą ar neišsivystymą.

Formali riba tarp imbecilumo ir idiotijos yra gebėjimas išmokti rašyti.

Diagnostika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Psichiatrai atlieka detalų ištyrimą: įvertina IQ, tikrina psichologiniais testais, surenka anamnezę, išsiaiškina ar nėra kitų defektų, gali skirti ir genetinius tyrimus.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asmenų su protiniu atsilikimu rūpinimasis bei integracija į visuomenę susideda iš gydytojų, pedagogų, socialinių darbuotojų, artimųjų bendradarbiavimo. Prireikus gali būti taikoma reabilitacija, sunkiais atvejais pacientas apgyvendinamas internatinio pobūdžio įstaigose siekiant užtikrinti maksimalią gyvenimo kokybę. Svarbu pabrėžti tai, kad geresni rezultatai pasiekiami namuose su artimaisiais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]