Apatija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Apatijaemocijų, motyvacijos ar entuziazmo trūkumas, abejingumas. Apatiškas individas abejingas arba atsainus tam tikriems emociniams, socialiniams ar fiziniams gyvenimo aspektams. Kliniškai apatija laikoma lengva psichinio disbalanso forma, vidutinė yra depresija, o sunkiausia - disociacija.

Apatija panaši į tingėjimą ir gali būti kraštutinė jo forma.

Apatija gali būti kryptinga, nukreipta į tam tikrą objektą, asmenį, veiklą ar aplinką. Ją gali iššaukti emocinė reakcija ar sąmoningas apsisprendimas. Tam tikri vaistai gali sukelti apatijos simptomus ar prie jos privesti. Fizinis apatijos aspektas susietas su fiziniu detergentu. Lėtinis energijos trūkumas, dar vadinamas letargu, taip pat gali sukelti apatiją.

Pagal stoikų filosofiją, apatija – būsena, kai žmogus laisvas nuo pathē, grubiai tariant, emocijų ir aistrų, skausmo, baimės, troškimo ir malonumo. Doktrinos kilmę galima atsekti iki cinikų (IV a. pr. m. e. antroji pusė). Zeno iš Citiumo (IV-III a. pr. m. e.) atvirai mokė, kad pathē reikia visiškai panaikinti.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose