Sigitas Šamborskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Sigitas Šamborskis
Sigitas samborskis.jpg
Gimė 1967 m. spalio 17 d. (53 metai)
Vilkaviškio rajono Uosių kaime
Pilietybė lietuvis
Tėvas Aloyzas Šamborskis
Sutuoktinis (-ė) Daiva Žilinskaitė
Vaikai Gailė (g. 1997-04-03), Mantvydas (g. 2002-06-10)
Herbas Schamborstsky.jpg
Veikla Kaliningrado srities lietuvių visuomenės veikėjas

Sigitas Šamborskis (g. 1967 m. spalio 17 d. Vilkaviškio rajono Uosių kaime) – Kaliningrado srities lietuvių visuomenės veikėjas.


Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Protėviai iš tėčio Aloyzo Šamborskio pusės buvo kilę iš Įsruties apskrities Leipininkų (vok. Leipeninken, nuo 1928 vok. Georgental, rus. Доваторовка) apylinkės. Jiems kadaise priklausė Žvejonės dvaras, kuriame buvo auginami Trakėnų veislės žirgai. Šeimos herbe yra Trakėnų žirgo galva, medžioklės atributai ir stilizuotas kryžius. Proseneliai iš mamos pusės taip pat kadaise gyvenę PrūsijojeŠirvintos, Eitkūnų ir Mielkiemio apylinkėse.

1994 m. birželio 25 d. vedė Daivą Žilinskaitę (g. 1968-05-07). Turi dukrą Gailę (g. 1997-04-03) ir sūnų Mantvydą (g. 2002-06-10).

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1987 metais baigė Vilkaviškio vidurinę mokyklą. Vėliau 1987–1989 m. mokėsi Sovetsko (liet. Tilžės, rus. Советск, vok. Tilsit) Kinematografijos technikume, kur 1988 m. įsijungė į aktyvią lietuvišką visuomeninę veiklą. 1989 m., Nemano (Ragainės) rajono švietimo skyriaus siuntimu įstojo į Vilniaus Pedagoginio Universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultetą. 2010 m. Kaune įgijo teisininko išsilavinimą.

Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

20012011 m. dirbo UAB „Inčas“ vadybininku, Kaliningrado įmonės „INČ bumaga“ steigėjas – akcininkas. Nuo 2004 m. lapkričio 15 d. Viešosios įstaigos Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė direktorius.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988-2000 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1988 m. spalio 22 d. Tilžės jaunimo grupė buvo deleguota į Steigiamąjį Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimą, o 1988 m. lapkričio 11 d. įkūrė Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Tilžės grupę. Sovetske 1988 m. gruodžio 11 d. surengė pirmąją pokario laikotarpiu legalią lietuvišką vakaronę, kurioje dalyvavo Vilniaus dainų klubas „Raskila“.

1989 m. vasario 26 d. išrinktas pirmosios pokario lietuvių organizacijos – Sovetsko (Tilžės) Vydūno lietuvių kultūros draugijos pirmininku. Vadovavo pirmajai Tilžės miesto šventei (1989 m. gegužės 20 d.), kurioje dalyvavo 14 etnografinių kolektyvų iš Lietuvos, 5 iš Kaliningrado srities, „Nemuno“ žirgyno raiteliai su trakėnų veislės žirgais, vaikų kolektyvai, svečiai. Buvo atidengtas Vydūno memorialinis bareljefas ant namo, kur jis Tilžėje gyveno nuo 1933 iki 1944 metų. Surengė pirmąją Karaliaučiaus krašto lietuvių vaikų ir jaunimo etnokultūrinę stovyklą „Ramovė“ (1989-07-15 – 1989-08-15), kuri tapo tradicine ir yra organizuojama jau daugiau nei 20 metų. Organizavo pirmuosius lietuvių kalbos fakultatyvus, būrelius (1989-1991 m.), surinkdamas lietuvių vaikų tėvų pareiškimus Ragainėje (Neman), Tilžėje (Sovetsk), Pilkalnyje (Dobrovolsk), Stalupėnuose (Nesterov), Trakėnuose (Jasnaja Poliana), Gumbinėje (Gusev), Kaukėnuose (Jasnoje), Lapynuose (Višniovka – Berežki), Kryžiokuose (Zapovednoje), Gastose (Slavsk), Kalnininkuose (Prochladnoje), Būdviečiuose (Malomožaisk), Žiliuose (Žilino), Lenkviečiuose (Lunino), Lazdynuose (Krasnoznamensk) ir Tulpininkuose (Zarečnoje) ir kitose vietovėse, surado mokytojus Lietuvoje ir pačioje Karaliaučiaus srityje mokytojų, kurie pradėjo dirbti tose vietovėse.

Kartu su „Atgimimo“ laikraščio techninio centro pagalba, 1989 m. išleido pirmąjį Karaliaučiaus lietuvių leidinį „Lietuviškas prielaiškas“ (XVIII amžiaus lietuviško laikraščio tęsinį).

1989 m. gruodžio 15 d. Tilžėje ir Pagėgiuose surengė Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės steigiamąjį suvažiavimą, kurio metu buvo išrinktas pirmininku. Tuo metu bendruomenės vietinė valdžia dar nepripažino. Kaliningrado srities lietuvių bendruomenė įteisinta tik 1991 m. kovo 15 d. Karaliaučiaus Lėlių teatre (buv. Karalienės Luizos bažnyčia) vykusiame steigiamajame suvažiavime.

Nuo 1989 m. kasmet suruošia Karaliaučiaus srities lietuvių vaikams, besimokantiems lituanistinėse mokyklėlėse, Kalėdines kultūrines dovanėles (apie 1000 vnt.).

1990 m. sausio 14 d. Panemunėje bei Tilžėje ir 1993 m. sausio 30 d. Ragainėje (Nemane) rengė Karaliaučiaus srities lietuvių politinių kalinių ir tremtinių sąjungos suvažiavimus. 1993-02-16 įsteigė Ragainės (Nemano) lietuvių draugiją ir 2 kadencijas buvo išrinktas jos pirmininku. Rūpinosi lietuvių koplyčios ir bibliotekos patalpų įrengimu buvusioje Ragainės M. Mažvydo bažnyčios patalpose bei atminimo lenta prie buvusios bažnyčios sienos. Klaipėdoje 1993 m. kovo 11 d. įsteigė „Fondą Karaliaučiaus lietuviams remti“, kurio pirmininku buvo išrinktas. Fondo veikla sustabdyta 1995 m.

Išrinktas Karaliaučiaus srities lietuvių jaunimo sąjungos pirmininku 1994 m. vasario 12 d. Ragainėje (Nemane) vykusiame steigiamajame suvažiavime. Šias pareigas ėjo iki 1996 metų.

1995 m. vasario 18 d. Ragainėje (Nemane) rengė pirmąją ir 7 vėlesnes Karaliaučiaus srities lietuvių kultūros šventes, kurios tapo tradicinėmis, kasmetinėmis. Renginio paskatinti krašte susibūrė 7 suaugusiųjų ir 9 vaikų folkloro kolektyvai. Po metų, 1996 m. vasario 18 d. buvo išrinktas Karaliaučiaus krašto lietuvių bendruomenės valdybos pirmininku. Perrinktas naujoms kadencijoms 2000, 2004 ir 2011 m. Šias pareigas emigracijoje eina iki šiol.

Būrė Karaliaučiaus srities sportininkų komandas dalyvavimui Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse 1989, 1991, 1993, 1995, 1998, 2003, 2005 ir 2009 m.

Lietuvių sporto klubo „Pilkalnis“ steigėjas. Organizavo Karaliaučiaus lietuvių ansamblių išvykas į Vilnių dalyvauti Pasaulio Lietuvių Dainų ir Šokių šventėse 1993, 1998, 2003, 2007 ir 2009 m.

1997 m. birželio 28 d. Ragainėje surengė M.Mažvydo Katekizmo 450-jų metinių paminėjimą, kurioje dalyvavo Lietuvos Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis bei Kaliningrado srities gubernatorius.

Kaune 1998 m. birželio 28 d. surengė Karaliaučiaus srities lietuvių kultūros šventę, kurioje dalyvavo 142 Karaliaučiaus srities atstovai, Kauno miesto visuomenė ir LR prezidentas Jo Ekscelencija Valdas Adamkus.


2001-2011 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdoje 2001 m. lapkričio 30 d. surengė Karaliaučiaus srities lietuvių kultūros šventę (iš Karaliaučiaus krašto dalyvavo 7 kolektyvai – 99 žmonės). 2002-2011 m. Karaliaučiaus srities vaikams ir jaunimui organizavo etnokultūrines stovyklas, o mokytojams ir ansamblių vadovams tobulinimosi kursus. 2004–2007 m. surengė seminarų ciklą „Mažoji Lietuva – lietuvių raštijos lopšys“.

2004 m. lapkričio 9 d. Kaune įregistruota Viešoji įstaiga Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, atstovaujanti Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenę Lietuvoje. Steigėjų susirinkime paskirtas direktoriumi. Viešoji įstaiga Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė koordinuojama ir finansuojama apie 40% Karaliaučiaus lietuvių organizacijų, švietimo bei kultūros projektų.

Organizavo Tilžėje (Sovetske) Vydūno 140-mečio minėjimą-konferenciją 2008 m.

Rėmė vaikų, jaunimo ir kolektyvų vadovų dalyvavimą Etnomuzikavimo ir liaudies amatų kursuose Kelmėje bei Lietuvos kanklininkų stovykloje „Skambantys kankleliai“ Užpaliuose. Surengė Tilžės akto 90-mečio bei Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės 20-mečio jubiliejinius renginiius Kaune, Tilžėje ir Pagėgiuose „Kultūros paveldo ir lietuvybės išsaugojimas Tilžės akto šviesoje“.

2009 m. surengė konferenciją „Prūsa ir Mažoji Lietuva Lietuvos tūkstantmečio šviesoje“ ir Karaliaučiaus krašto jaunųjų lietuvaičių šventę „Kaip ąžuols drūts prie Nemunėlio“ Kaune.

2010 m. rengė Baltų vienybės dienos etninių žemių lietuvių folkloro festivalį „Žalgirio dvasia“ bei konferenciją „Prūsos ir Mažosios Lietuvos tautinės kultūros suklestėjimas po Žalgirio mūšio".

2011 m. surengė konferenciją „Abelio Vilio Prūsiškam Katekizmui 450 m.“ bei lietuvių kalbos mokytojų seminarą „Lituanistinis švietimas ir papročiai“, Mažosios Lietuvos kultūros šventę „Dainuojanti Donelaičio žemė“, prisidėjo rengiant Etninių žemių lietuvių festivalį „Kalba duonelė“ Punske.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]