Seto leelo

Seto leelo, setų polifoninio dainavimo tradicija
Nematerialusis pasaulio paveldas
Muzikinė grupė Siidisõsarõ atlieka seto leelo 2012 m.
Vieta	Estija
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašas	2009
Nuorodos
	Nuoroda
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Seto leelo – tradicinis grupės dainavimo būdas paplitęs tarp setų tautelės, gyvenančios pietryčių Estijoje ir gretimose teritorijose Rusijoje.

2009 m. ši tradicija Estijoje buvo įrašyta į pasaulio nematerialiosios kultūros paveldo sąrašą.

Bruožai

Leelo dainavimas yra svarbi setų tautelės kultūrinės tapatybės dalis. Jis tradiciškai lydėdavo visus svarbiausius žmogaus gyvenimo įvykius (vestuvės, laidotuvės, kūdikio gimimas), o taip pat ir metų ciklo šventes, būdavo dainuojamos dirbant įvairius darbus. Šiuo metu jos daugiausia atliekamos pasirodymų metu.

Didžiąja dalimi leelo atlieka moterys apsirengusios tradiciniais rūbais. Vyrai gali dainuoti šias dainas, tačiau beveik visada dainavimas vyksta atskirai nuo moterų, egzistuoja kitas repertuaras. Polifoniniame dainavime naudojami du balsai: torrõ (žemesnis) ir killõ (aukštesnis). Svarbus vaidmuo atitenka pagrindinei dainininkei, kuriai pritaria choras. Daininkė tarsi veda dainą, dainuodama solo, o choras tam tikrais intervalais įsijungia ir pakartoja eilutę.

Nors egzistuoja tam tikras tradicinis repertuaras, perduodamas iš lūpų į lūpas, dainos yra kuriamos vis naujai, vadovaujant pagrindinei dainininkei. Dainų kūrimas vyksta laikantis esminių taisyklių. Dažniausiai laikomasi 8 skiemenų metro, išryškinant kas antrą skiemenį. Kartais pasitelkiama aliteracija (žodžiai prasidedantys tuo pačiu skiemeniu), paralelizmas (eilutės pakartojimas kitais žodžiais).

Kūrybinis procesas ir gebėjimas kurti naujas dainas yra ypač svarbus vertinant dainininkes. Pačios kūrybingiausios varžosi per tradicinę setų šventę Setų karalystės dieną (est. Setu kuningriigi päevad) ir vainikuojamos „Dainų motinomis“.

Nuorodos

Seto leelo internetinė svetainė