Bernardinų sodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Sereikiškių parkas)
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°41′03″N 25°17′44″E / 54.68417°N 25.29556°E / 54.68417; 25.29556

Muzikinis fontanas Bernardinų sode
Bernardinų sodas rudenį
Parko vartai
Teniso aikštynas

Bernardinų sodas (buv. Sereikiškių parkas)[1] – parkas Vilniaus senamiestyje, ribojamas Vilnelės upės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIII a. – XIV a. Vilnios vingyje netoli Gedimino pilies augo šventasis miškas.

1387 m. įvedus krikščionybę, šventasis miškas buvo iškirstas.

1469 m. karalius Kazimieras Jogailaitis pakvietė į Vilnių vienuolius bernardinus ir šį sklypą padovanojo jiems. Bernardinai toje vietoje pastatė Šv. Onos, Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčių bei vienuolyno kompleksą, o pelkėtą ir šaltiniuotą plotą sukultūrino ir pavertė sodu su tvenkiniais, kanalais ir derlingais daržais.

XVIII a. pab. – XIX a. pr. greta nusidriekusiame Sereikiškių priemiestyje buvo įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas. Netrukus jis tapo vienu turtingiausių botanikos sodų Europoje, tačiau po 1831 m. sukilimo, kuriame dalyvavo daug Vilniaus universiteto studentų, ši mokykla buvo uždaryta, sodas ilgainiui sunyko.

Po 1863 m. sukilimo tuo metu Lietuvą valdęs Rusijos caras uždarė ir Bernardinų vienuolyną. Bernardinų sodas, kaip ir greta buvęs Vilniaus universiteto botanikos sodas, buvo apleistas. Miesto savivaldybė čia nuomojo sklypus miestiečiams, o jie sodino daržoves.

1880 m. Vilniaus savivaldybės taryba nutarė Sereikiškėse įsteigti viešąjį miesto parką, kuris apimtų ir buvusį Bernardinų vienuolyno sodą. Ši užduotis buvo patikėta vilniečiui menininkui, Peterburgo dailės akademijos auklėtiniui Alexanderiui Straussui.

1888 m. parkas buvo atidarytas lankyti viešai.

19121914 m. parke pastatyta pirmoji vandentiekio siurblinė.

Po Antrojo pasaulinio karo, sovietmečiu, Sereikiškių viešasis parkas buvo pavadintas Jaunimo sodu, jame pastatyta estrada, A. Puškino paminklas, įrengta šokių aikštelė, karuselė, atrakcionų, žaidimų aikštelių vaikams. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, iš Sereikiškių parko visi atrakcionai, estrada, šokių aikštelė buvo iškelti, parkui buvo sugrąžintas istorinis jo vardas.

20122013 m. parkas atkurtas pagal XIX a. pab. bruožus – atvirų ir uždarų erdvių sistemą su saulėtomis pievomis, menininko Alexanderio Strausso kurtą centrinę aikštę, rožyną bei XX a. alpinariumą su tvenkiniu, parko pagrindiniame rožyne įrengtas grojantį ir šviečiantį fontaną, botanikos sodo augalų asortimentą papildė baseinėlyje įrengta vandens augalų ekspozicija, esamas alpinariumas bus atnaujinamas. Jame išryškės akmenų grupės, papildomos augalų kompozicijos. Atsirado fontanai-gertuvės, taip pat laikrodis. Iš viso parko rekonstrukcija kainavo apie 18 mln. litų. Maždaug pusė šiam projektui įgyvendinti reikalingų lėšų skirta iš Europos Sąjungos fondų. Parkui buvo sugrąžintas originalus Bernardinų sodo pavadinimas.

Tiesiant inžinerines sistemas buvo rastas XVII a. Vilniaus kvartalas, nors anksčiau manyta, kad čia vilniečiai jau negyveno.[2]

Gamtinės vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parke auga Vilniaus miesto savivaldybės 1996 m. nutarimu saugomi medžiai, gamtos paveldo objektai:[3]

  1. Keturių ąžuolų grupė Sereikiškių parke
  2. Keturliemenė didžialapė liepa
  3. Keturliemenis uosis
  4. Medžių grupė (dviejų Amūro kamštenių ir Krymo liepos grupė)
  5. Medžių grupė Sereikiškių parke (kaštonas, klevas ir ąžuolas)
  6. Sereikiškių parko ąžuolas (seniausias Vilniuje ąžuolas)
  7. Sereikiškių parko devynkamienis gluosnis
  8. Sereikiškių parko uosis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]