Sereikiškių parko ąžuolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°40′56″N 25°17′45″E / 54.68232°N 25.295888°E / 54.68232; 25.295888

Sereikiškių parko ąžuolas

Sereikiškių parko ąžuolas – seniausias ąžuolas Vilniuje, stūksantis senamiestyje, Sereikiškių parko pietiniame pakraštyje, ties įėjimu iš Šv. Brunono Bonifaco gatvės, netoli pėsčiųjų tilto per Vilnią. Jo amžius siekia 400 metų. Ąžuolas nuo 1996 m. gegužės 29 d. yra Vilniaus miesto savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas.

Ąžuolo tvarkymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rekonstruojant Vilniaus Bernardinų sodą, dar vadinamą Sereikiškių parku, 2012 m. rudenį seniausias sostinės ąžuolas pradėtas tvarkyti.[1][2] Pasak specialistų komisijos, jam jau buvo būtina neatidėliotina pagalba, nes galėjo bet kada išvirsti. Dėl žmogaus ūkinės veiklos jis buvo praradęs apie 80 proc. savo šaknyno: kai buvo statoma transformatorinė, apkapotos ąžuolo šaknys. Ąžuolas ėmė svirti, tapo pavojingu praeiviams, nes pro jį veda vienas iš pagrindinių lankytojų srautų į Bernardinų sodą. Remiantis tarptautine praktika, nuspręsta formuoti stuobrį. Buvo pjaunamos didelės medžio šakos, tikintis, kad taip galiūno laja palengvės apie 20 tonų. Ąžuolo būklę stengtasi stabilizuoti ir išvalant ankstesniais metais užkamšytas ar kitaip užplombuotas kamieno dreves.[3]

Ąžuolo stuobrys

Iš Sereikiškių parko ąžuolo palikus „gyvąją skulptūrą“, joje nors ir menkai, bet irgi vyks medžiagų apytaka, žaliuos menkos naujai išaugusios šakelės. Iš jo anksčiau surinktų ir pasėtų gilių tikimasi išauginti naujų ąžuoliukų.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medžio rūšis: paprastasis ąžuolas (Quercus robur)
  • Kamieno apimtis: apie 5 m
  • Amžius: virš 400 metų

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]