Maironio gatvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Maironio gatvė, vaizdas nuo Vilniaus gynybinės sienos bastėjos

Maironio gatvėVilniaus senamiesčio gatvė, prasidedanti nuo Barboros Radvilaitės gatvės ir Bernardinų sodo vartų sankirtos, einanti iš šiaurės į pietus, vėliau sukanti į pietryčių pusę ir pasibaigianti sankirtoje su Subačiaus gatve.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tik nutiesta ši gatvė buvo pavadinta Aleksandro gatve. Tarpukariu ji turėjo Šv. Onos pavadinimą nuo to paties vardo gatvėje stovinčios bažnyčios. Sovietmečiu dalis gatvės buvo pavadinta Tiesos gatve. Taip pat Maironio gatvė sietina su Tymo gatve. [1]

Šiuo metu gatvė pavadinta lietuvių poeto, kunigo, profesoriaus Maironio garbei.

Gatvės istorija ir dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maironio gatvė ir Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė (1877 m.)

Tymo pavadinimą šalia Maironio gatvės buvusioji gatvė gavo nuo šioje vietoje gyvenusių odminių, kurie gamino tymo odas. Gatvė ėjo palei kairįjį Vilnios krantą tarp Užupio ir Paplaujos tiltų. Prie pat gatvės šalia Vilnios lygiagrečiai su jos vaga buvo iškastas ir nuo senų laikų tekėjo vandens kanalas. Kanalas su Vilnia jungėsi prie pat tilto į Užupį. Šioje santakoje, Vilnios upės saloje, rytinėje Tymo gatvės dalyje, stovėjo Vyskupų malūnas bei kiti jį supę pastatai. Minėtas Vyskupų malūnas nugriautas 1860 m., kanalas užpiltas žemėmis, ir virš jo suformuota važiuojamoji gatvės dalis. Prie malūno, šiek tiek dešiniau stovėjo penkiolika medinių vienaaukščių namų, tarp kurių buvo ir tymo odininkų cecho namas. Vakarinėje Tymo gatvės dalyje buvo pastatyti mūriniai namai.[2]

1869 metais minėto kanalo vagoje per senąjį Bernardinų sodą ir kapines Rusijos caro Aleksandro II nurodymu buvo nutiesta nauja gatvė, pavadinta Aleksandro gatve. Gatvę tiesė su ta intencija, jog Vilniaus įgulos nariams būtų patogiau žygiuoti į Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvę. Prieš tiesiant gatvę, buvo nugriauta Šv. Onos bažnyčios varpinė, taip pat išgriauti Bernardinų vartai, nemažai bernardinams priklausiusių namų.[3][4]

Maironio gatvė prasideda nuo Barboros Radvilaitės gatvės, į ją iš senamiesčio įsilieja Šv. Mykolo, Rusų, Išganytojo ir Onos Šimaitės gatvės iš dešinės pusės, važiuojant nuo Bernardinų sodo vartų. Iš kairės pusės į Maironio gatvę įsilieja Šv. Brunono Bonifaco gatvė, atsiveria Adomo Mickevičiaus skveras, per Bernardinų tiltą ateina Malūnų gatvė, per Užupio tiltąUžupio gatvė. Už Vilnios vingio su Maironio gatve susikerta Aukštaičių ir Kūdrų gatvės. Maironio gatvė toliau eina palei Tymo turgaus teritoriją ir pasibaigia sankirtoje su Subačiaus gatve.[5]

Maironio gatvės ilgis apie 1,2 kilometro. Gatvė turi 24 namus. Gatvėje stovi trys bažnyčios: Vilniaus Šv. Onos bažnyčia (Maironio g. 8), Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (Maironio g. 8), Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkvė (Maironio g. 14). Taip pat šalia šios gatvės į šoną nuo Bernardinų bažnyčios yra Adomo Mickevičiaus skveras su Adomo Mickevičiaus paminklu. Gatvėje iš abiejų pusių stovi Vilniaus dailės akademijos pastatai (Maironio g. 6). Gatvės pabaigoje išsidėstęs Tymo turgus.[5]

Maironio gatvės dalyje prie Vilnios upės yra nutiestas dviračių takas, kuris nusidriekia iki Aukštaičių gatvės.[5]

Maironio g. 7 įsikūręs Vilniaus universiteto žurnalistikos institutas. Maironio g. 15 yra gyvenęs latvių poetas Rainis. Memorialinė lentelė Rainiui iškabinta ant minėto namo, kuriame poetas gyveno. [6]

Vilniaus Šv. Onos bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vilniaus Šv. Onos bažnyčia.

Pirmoji Šv. Onos bažnyčia kairiajame Vilnios krante padėta statyti 1495 m. Vėliau ji buvo nugriauta. Dabartinė Šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno pastatyta 1495–1500 m. Jai 1501 m. popiežius Aleksandras VI paskelbė atlaidų privilegiją. 2018 metų birželio 13 d. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas šią bažnyčią skyrė Vilniaus tikintiesiems, besimeldžiantiems pagal senąjį, tradicinį Romos ritą. [7]

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1469 m. Kazimiero Jogailaičio įsteigta Bernardinų bažnyčia iš pradžių buvo medinė, stovėjo buvusios senovės lietuvių šventyklos vietoje. Vėliau ji ir vienuolynas pastatyti dabartinėje vietoje. Bernardinų bažnyčia kartu su Šv. Onos bažnyčia ir buvusio vienuolyno pastatais sudaro gotikos stiliaus pastatų ansamblį. Abiejų bažnyčių gotikinės dalies architektu laikomas Mykolas Enkingeris. [3]

Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkvė – stačiatikių katedra, stovinti Maironio g. netoli Vilniaus Šv. Onos, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bei Šv. Mykolo bažnyčių. Kaip skelbia paminklinė lenta prie įėjimo, cerkvė pradėta statyti 1346 m. Algirdo žmonos Marijos iniciatyva, pašventinta 1348 m. 1415 m. cerkvė pavadinta soboru, Vytautui Didžiajam sudarius atskirą Lietuvos ir Vakarų Rusijos stačiatikių metropoliją.[8]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. Vilnius: Charibdė, 2000. ISBN 9986-745-23-3.
  2. Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
  3. 3,0 3,1 Rūta Janonienė. Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Vilnius: Aidai, 2010. ISBN 978-9955-656-80-7.
  4. Jorė Janavičiūtė. Sodai po asfaltu: Bernardinų ir Maironio gatvių istorija, 2011. [1]
  5. 5,0 5,1 5,2 Maironio gatvė Vilniaus kataloge. [2]
  6. Šlekys, Jonas. Gyvenamasis namas, kuriame gyveno J. Rainis// Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. — Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų leidykla, 1988. — Т. 1: Vilnius. — p. 492. — 792.
  7. Informacija skelbiama Šv. Onos bažnyčios interneto svetainėje. [3]
  8. Maironio g. 13 / Rusų g. 6 Vilniuje - statiniai unitų metropolijos valdoje istorijos tyrimai. Apibendrinta Roberto Žilinsko. Kultūros paveldo tyrimai. [4]