Maironio gatvė
| Maironio gatvė | |
|---|---|
| |
| 2023 m. | |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Ilgis | 1,2 km |
| Pradžia | Barboros Radvilaitės gatvė |
| Pabaiga | Subačiaus gatvė |
| Miesto dalys | Senamiestis |
Maironio gatvė – Vilniaus senamiesčio gatvė, prasidedanti nuo Barboros Radvilaitės gatvės ir Bernardinų sodo vartų sankirtos, einanti iš šiaurės į pietus, vėliau sukanti į pietryčių pusę ir pasibaigianti sankirtoje su Subačiaus gatve.
Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nutiesta gatvė pavadinta Aleksandro gatve.
Tarpukariu turėjo Šv. Onos pavadinimą nuo gatvėje stovinčios Šv. Onos bažnyčios. Sovietmečiu dalis gatvės vadinta Tiesos gatve. Maironio gatvė sietina ir su Tymo gatve.[1]
Istorija ir dabartis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Šalia Maironio gatvės buvusi Tymo gatvė pavadinta dėl čia gyvenusių tymo odas gaminusių odminių. Gatvė ėjo palei kairįjį Vilnios krantą tarp Užupio ir Paplaujos tiltų. Prie gatvės, lygiagrečiai su Vilnios vaga, vandens kanalas. Jis su Vilnia jungėsi prie Užupio tilto. Šioje santakoje, Vilnios upės saloje, rytinėje Tymo gatvės dalyje, stovėjo Vyskupų malūnas ir aplinkiniai pastatai. 1860 m. Vyskupų malūnas nugriautas, kanalas užpiltas žemėmis, virš jo suformuota važiuojamoji gatvės dalis. Dešiniau malūno stovėjo 15 vienaaukščių medinių namų. Tarp jų ir tymo odininkų cecho namas. Vakarinėje Tymo gatvės dalyje buvo pastatyti mūriniai namai.[2]
1869 m. minėto kanalo vagoje per senąjį Bernardinų sodą ir kapines Rusijos caro Aleksandro II nurodymu nutiesta nauja Aleksandro gatvė. Ji tiesta siekiant, kad Vilniaus įgulos kariams būtų patogiau žygiuoti į Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvę. Prieš tiesiant gatvę, nugriauta Šv. Onos bažnyčios varpinė, išgriauti Bernardinų vartai, nemažai bernardinų namų.[3][4]
Maironio gatvė prasideda nuo Barboros Radvilaitės gatvės, į ją iš senamiesčio įsilieja Šv. Mykolo, Rusų, Išganytojo ir Onos Šimaitės gatvės iš dešinės pusės, važiuojant nuo Bernardinų sodo vartų. Iš kairės pusės į Maironio gatvę įsilieja Šv. Brunono Bonifaco gatvė, atsiveria Adomo Mickevičiaus skveras, per Bernardinų tiltą ateina Malūnų gatvė, per Užupio tiltą – Užupio gatvė. Už Vilnios vingio su Maironio gatve susikerta Aukštaičių ir Kūdrų gatvės. Maironio gatvė toliau eina palei Tymo turgaus teritoriją ir pasibaigia sankirtoje su Subačiaus gatve.[5]
Gatvė turi 24 namus. Gatvėje stovi 3 bažnyčios: Vilniaus Šv. Onos bažnyčia (Maironio g. 8), Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (Maironio g. 8), Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkvė (Maironio g. 14). Taip pat šalia šios gatvės į šoną nuo Bernardinų bažnyčios yra Adomo Mickevičiaus skveras su Adomo Mickevičiaus paminklu. Abipus gatvės stovi Vilniaus dailės akademijos pastatai (Maironio g. 6). Gatvės pabaigoje išsidėstęs Tymo turgus.[5]
Gatvės dalyje prie Vilnios nutiestas dviračių takas, kuris nusidriekia iki Aukštaičių gatvės.[5]
Maironio g. 7 įsikūręs Vilniaus universiteto žurnalistikos institutas. Maironio g. 15 gyveno latvių poetas Rainis. Jam ant namo iškabinta memorialinė lentelė.[6]
Šv. Onos bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji Šv. Onos bažnyčia kairiajame Vilnios krante padėta statyti 1495 m. Vėliau nugriauta. Dabartinė Šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno pastatyta 1495–1500 m. 1501 m. jai popiežius Aleksandras VI paskelbė atlaidų privilegiją. 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas bažnyčią skyrė Vilniaus tikintiesiems, besimeldžiantiems pagal senąjį, tradicinį Romos ritą.[7]
Bernardinų bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1469 m. Kazimiero Jogailaičio įsteigta Bernardinų bažnyčia buvo medinė, stovėjo buvusios senovės lietuvių šventyklos vietoje. Vėliau su vienuolynu pastatyti dabartinėje vietoje. Bernardinų bažnyčia kartu su Šv. Onos bažnyčia ir buvusio vienuolyno pastatais sudaro gotikos stiliaus pastatų ansamblį. Abiejų bažnyčių gotikinės dalies architektu laikomas Mykolas Enkingeris.[3]
Cerkvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkvė – stačiatikių katedra, stovinti Maironio g. netoli Vilniaus Šv. Onos, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bei Šv. Mykolo bažnyčių. Kaip skelbia paminklinė lenta prie įėjimo, cerkvė pradėta statyti 1346 m. Algirdo žmonos Marijos iniciatyva, 1348 m. pašventinta. 1415 m. cerkvė pavadinta soboru, Vytautui Didžiajam sudarius atskirą Lietuvos ir Vakarų Rusijos stačiatikių metropoliją.[8]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Vilniaus dailės akademijos įėjimas, buvęs Bernardinų vienuolyno pastatas -
Maironio g. 7. Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutas -
1987 m. mitingo paminklinis akmuo -
Atminimo lenta Janiui Rainiui -
Atminimo lenta Rigorui Širmai
.jpg)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. Vilnius: Charibdė, 2000. ISBN 9986-745-23-3.
- ↑ Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- ↑ 3,0 3,1 Rūta Janonienė. Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje. Vilnius: Aidai, 2010. ISBN 978-9955-656-80-7.
- ↑ Jorė Janavičiūtė. Sodai po asfaltu: Bernardinų ir Maironio gatvių istorija, 2011. [1]
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Maironio gatvė Vilniaus kataloge. [2]
- ↑ Šlekys, Jonas. Gyvenamasis namas, kuriame gyveno J. Rainis// Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. — Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų leidykla, 1988. — Т. 1: Vilnius. — p. 492. — 792.
- ↑ Šv. Onos bažnyčios svetainė [3]
- ↑ Maironio g. 13 / Rusų g. 6 Vilniuje - statiniai unitų metropolijos valdoje istorijos tyrimai. Apibendrinta Roberto Žilinsko. Kultūros paveldo tyrimai. [4]