Trijų Kryžių paminklas

54°41′12″ š. pl. 25°17′51.27″ r. ilg. / 54.68667°š. pl. 25.2975750°r. ilg. / 54.68667; 25.2975750

Trijų kryžių kalno paminklo dešinioji pusė

Trys Kryžiai – paminklas Vilniaus mieste, ant Kreivojo kalno (aukštis nuo papėdės 64-65 m ir 75-76 m virš Vilnelės lygio). Priklauso Vilniaus pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.

Trijų Kryžių paminklas lankymui atviras visą parą, kelio į kalną pradžia – šiaurinėje pusėje, nuo T. Kosciuškos gatvės pusės, įrengtais laiptais.^[1]

Istorija

Trijų Kryžių kalnas atmintinas tuo, kad čia kankinių mirtimi mirė septyni pranciškonai, kuriuos pagonys, didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesant mieste, pririšo prie kryžių ir nuo šio kalno numetė upėn sakydami: „Plaukite sau su tuo stabu, kurį liepiate garbinti“. Nuo tada kalnas gavo Trijų Kryžių vardą, nes šiam įvykiui atminti buvo pastatyti trys kryžiai, kurie iki šiol vis atnaujinami.

Tačiau mokslininkas Ignas Danilevičius rašė, kad šie kryžiai, daugelio miestų pavyzdžiu, pastatyti Magdeburgo teisių suteikimo Vilniui proga^[2].

Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniaus šviesuomenės iniciatyva, Rusijos valdžiai draudžiant, paminklui surinkti pinigai. 1916 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais padaryti klojiniai, išlietas paminklas ir atlikta jo apdaila. 1950 m. gegužės 30 d. sovietinės valdžios įsakymu paminklas susprogdintas ^[3].

1989 m. birželio 14 d.^[4] Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva atstatytas (darbų vadovas Henrikas Kęstutis Šilgalis).

Architektūra

Ant plataus išlenkto postamento pusračiu išdėstyti trys vienodos formos kryžiai, priekinis jų pakeltas aukščiau. Juosta išryškintas kryžių kontūras, kryžmų centrai pažymėti kryžiaus vinis simbolizuojančiais iškilimais. Ant postamento pagrindo matomas dedikacinis įrašas.

Istorinė vertė

Monumentas laikomas tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simboliu.

Šalia Trijų Kryžių kalno yra Gedimino kapo kalnas, kuriame palaidotas kunigaikštis Gediminas; Bekešo kalnas, kuriame palaidotas Lietuvos ir Lenkijos valstybės karo vadas Kasparas Bekešas; Stalo kalnas, pavadinimą gavęs dėl savo formos.^[5]

Šaltiniai

Vikiteka: Trijų Kryžių paminklas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ „Norintiems aplankyti Trijų Kryžių paminklą, pasitarnaus nauji laiptai“. vilniauspilys.lrv.lt. 2023-11-06. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.
↑ Adomas Honoris Kirkoras, „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Vilnius, Mintis, 2012 m. 27 psl. ISBN 978-5-417-01035-4
↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 95.
↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 101.
↑ http://www.lithuania.travel/lt/objektai/triju-kryziu-kalnas/446 Archyvuota kopija 2016-01-23 iš Wayback Machine projekto.

[1] „Norintiems aplankyti Trijų Kryžių paminklą, pasitarnaus nauji laiptai“. vilniauspilys.lrv.lt. 2023-11-06. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.

[2] Adomas Honoris Kirkoras, „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Vilnius, Mintis, 2012 m. 27 psl. ISBN 978-5-417-01035-4

[smdb-95-3] (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 95.

[smdb-101-4] (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 101.

[5] ttp://www.lithuania.travel/lt/objektai/triju-kryziu-kalnas/446 Archyvuota kopija 2016-01-23 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]