Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°38′57″ š. pl. 23°27′53″ r. ilg. / 54.64917°š. pl. 23.46472°r. ilg. / 54.64917; 23.46472

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
Sasnava Švč Mergelės Marijos Vardo bažnyčia 1 (Large).jpg
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Marijampolės
Savivaldybė Marijampolės savivaldybė
Gyvenvietė Sasnava
Adresas Sūduvos g. 46D
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1938 m.
Stilius neogotika

Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia stovi Sasnavos miestelyje, 1 km į pietryčius nuo kelio  230  MauručiaiVinčaiPuskelniai , Sasnos (Šešupės dešiniojo intako) dešiniajame krante. Valstybės saugomas architektūros paminklas.[1]

Interjeras

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Senoji Sasnavos bažnyčia.

Prie Sasnos kranto esančiose kapinėse marijonai 1817 m. pastatė šešiakampę medinę koplyčią. Ji buvo itin reikalinga, kai 1818 m. audra sugriovė Marijampolės laikiną maldyklą ir nuvertė Igliaukos bažnyčios stogą. Nuolatinio kunigo nebuvo, vėliau Sasnavoje apsigyveno marijonas.

Po 1863 m. Rusijos valdžia draudė turėti nuolatinį kunigą. Tik sekmadieniais iš Marijampolės galėdavo atvykti marijonas (kurį laiką Sasnavą lankė kunigas Jurgis Matulevičius-Matulaitis; vėliau Vilniaus arkivyskupas). Apie 1864 m. koplyčia pailginta, o 1897 m. be valdžios leidimo pristatytas priestatas. 1904 m. įkurta parapija. Kunigas Stanislovas Čėsna 1905 m. pastatė kleboniją. 1906 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius.

1910 m. rugpjūčio 1 d. įvykusiame visuotiniame parapijiečių susirinkime buvo nutarta Sasnavoje statyti naują mūrinę bažnyčią. 1911 m. pradėta projektuoti bažnyčia, išdegtos plytos, tačiau statybą sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Per karą dingo S. Byševskio parengtas mūrinės bažnyčios projektas, buvo prarasta didžioji dalis mūrinei bažnyčiai sukauptų statybinių medžiagų, nes kareiviai išvežiojo daug plytų, sukūreno suvežtus rąstus. 1911 m. Sasnavoje veikė Gyvojo rožančiaus brolija.

1926 m. patvirtintas naujas inžinieriaus E. Fryko parengtas projektas. 1928 m. statyba atnaujinta. 1928 m. birželio 4 d. vyskupas Mečislovas Reinys pašventino būsimos bažnyčios pamatų kertinį akmenį. Darbams vadovavo vietinis mūrininkas Jonas Malinka. 1930 m. mūrytas bokštas, 1938 m. bažnyčia pastatyta, nors projektas ne visai įgyvendintas – išmūrytas žemesnis bokštas.

1952 m. nugriauta senoji koplyčia, kuri 2011 m. atstatyta Lietuvos liaudies buities muziejuje. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Kazimieras Dambrauskas pastatė dviaukštę kleboniją. 19451949 m. vikaravęs Boleslovas Čegelskas (19221989) suimtas ir ištremtas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Architekto E. Fryko 1926 m. parengtas projektas nebuvo pilnai įgyvendintas – turėjo būti aukštesnis bažnyčios bokštas.

Bažnyčia stambaus, pseudobazilikinio tūrio, kontrastuojančio su gretima teritorija. Bažnyčia gerai matoma iš toli, yra ryški miestelio silueto dominantė. Ji neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė, su žema penkiasiene apside. Vidus trijų navų su ryškiai išvystytu transeptu, kurio galai apie 5,5 m. atsikiša nuo bažnyčios fasadų. Penkiakampė presbiterija iš visų pusių apsupta žemesnių priestatų - zakristijų bei pagalbinių patalpų.

Aukštą, į viršų siaurėjantį bokštą vertikalia kryptimi sudaro 4 išreikštos dalys: pirmoji - bažnyčios tūrio, antroji - kaip bazė iškylančioms virš stogo kitoms dviems bokšto dalims. Kiekvienoje dalyje įžvelgiamas atskiras tarpsnis. Bokšto viršuje - smaila keturkampė piramidė, į kurios šonus įsikerta apatinio tarpsnio vimpergos. Bokštas plane įsikerta į bažnyčios tūrį. Centrinės navos stogas priešais presbiteriją užbaigiamas dekoratyviu frontonu. Kitas, daug mažesnis, frontonas užbaigia galinį (rytinį) fasadą. Abu frontonai yra sunkių, masyvių formų. Kiti frontonai grakštesnių formų, jie yra bažnyčios šiaurinio ir pietinio prienavių fasaduose.

Prie pietinės sienos įrengtos antkapinės plokštės kunigams Albinui Deltuvai (1917–1999), Stanislovui Čėsnai (1864–1954).

Bažnyčia stovi šventoriaus centre. Priešais pagrindinį įėjimą vakarų pusėje yra to paties stiliaus vartai. Šventoriaus pagrindinė dalis - stačiakampio plano. Vienoje ašyje su bažnyčios simetrijos ašimi yra vartai ir, tik už šventoriaus ribų, medinė klebonija. Vartai - simetriški, trijų dalių. Centrinė dalis - plačiausia ir aukščiausia (2,79 m pločio ir 3,87 m aukščio). Angos - smailiaarkės, centrinė užbaigiama laiptuotu skydu, su centre iškylančia Švč. M. Marijos su kūdikiu skulptūra, o ant kitų dviejų laiptukų stovi vazos. Kitos dvi skulptūros iškyla virš šoninių vartelių. Stulpų smailės užbaigtos gan stambiais ažūriniais, metaliniais kryžiais.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 29925 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka