Stanislovas Čėsna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Čėsna
Gimė: 1864 m. gegužės 8 d.
Meškučių kaime, Marijampolės apskritis
Mirė: 1954 m. rugsėjo 15 d. (90 metų)
Sasnavoje
Veikla: Romos katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas

Stanislovas Čėsna (1864 m. gegužės 8 d. Meškučių kaime, Marijampolės apskritis1954 m. rugsėjo 15 d., Sasnavoje) – Romos katalikų kunigas, Sasnavos klebonas, publicistas, visuomenininkas.

St. Čėsnos kapas prie Sasnavos bažnyčios

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė žinomoje ūkininkų Čėsnų šeimoje. Jų sodyboje, vadinamoje Česnyne, be Stanislovo išaugo: sesuo Marytė (18661926) – ištekėjusi už knygnešio Antano Žmuidzino ir išauginusi septynis vaikus; brolis Jonas Čėsna (18701912) – žymus lietuvybės veikėjas, knygnešys. Baigė Seinų kunigų seminariją ir 18901893 m. vikaravo Balbieriškyje, o 18931904 m. – Marijampolėje. Nuo 1904 m. – pirmasis Sasnavos klebonas. Pirmiausiai ten pastatė kleboniją, o 1938 metais – mūrinę Šenčiausios Mergelės Marijos Vardo bažnyčią. Šiame miestelyje Stanislovas Čėsna klebonu ištarnavo net 45 metus.

Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, rėmė knygnešius. Palaikė ryšius su „Sietyno“ draugija. Slapyvardžiu Nemo bendradarbiavo „Vadove“, „Šaltinyje“, „Vilnyje“ ir kituose lietuviškose leidiniuose. Vienas iš „Žagrės“ draugijos steigėjų. 1917 m. dalyvavo Vilniaus konferencijoje, išrinkusioje Lietuvos Tarybą, kuri paskelbė šalies Nepriklausomybę.