Samuelis Bakas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Samuelis Bakas
Gimė 1933 m. rugpjūčio 12 d. (90 metų)
Vilnius
Veikla dailininkas, rašytojas
Išsilavinimas Bezalel Academy of Arts and Design École des Beaux-Arts

Samuelis Bakas (Samuel Bak; g. 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje) – žydų kilmės dailininkas ir rašytojas. Išgyvenęs holokaustą, 1948 m. pasitraukė į Izraelį, o nuo 1993 m. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Samuelis Bakas gimė lenkų okupuotame Vilniuje. Dar vaikystėje išryškėjo jo gabumai. Savo šeimą dailininkas yra apibūdinęs, kaip sekuliarią, tačiau besididžiuojančią žydiškomis šaknimis.

Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, S. Bakui buvo šešeri metai. Šeima gyveno Šv. Kotrynos gatvėje. Vokiečių okupacijos laikotarpiu jis kartu su šeima slapstėsi Benediktinių vienuolyne Šv. Ignoto gatvėje. Vienuoles išsiuntus į koncentracijos stovyklą, šeima buvo perkelta į Vilniaus getą. Būdamas devynerių jis surengė gete pirmąją savo piešinių parodą. 1943 m. rugsėjį, kai buvo likviduojamas Vilniaus getas, jis kartu su mama buvo perkeltas į Žydų darbo stovyklą HKP[1] Subačiaus gatvėje. 1944 m. kovą geto vaikų likvidavimo akcijos metu S. Bakas pabėgo iš stovyklos ir iki sovietinės okupacijos, padedamas kunigo Juozapo Stakausko ir vienuolės Marijos Mikulskos, slapstėsi Vilniaus archyvo patalpose bei mokytojo Vlado Žemaičio įrengtoje slėptuvėje.[2]

Po karo paaiškėjo, jog Samuelis ir mama liko dviese iš visos didelės šeimos. Tėvas Jonas buvo nušautas 1944 m. liepą. Lietuvą okupavę sovietai leido S. Bakui ir jo mamai, kaip iki karo turėjusiems Lenkijos pilietybę, išvykti į Lenkiją. 1945 m. jie paliko Vilnių ir pirmiausia apsistojo Lodzėje. Vėliau išvyko į amerikiečių administruojamą Vokietijos teritoriją, kur gyveno nuo 1945 iki 1948 m. perkeltųjų asmenų stovykloje Landsberge. Tuo laikotarpiu jis lankė privačias dailės pamokas Miunchene. 1947 m. S. Bakas nutapė paveikslą „Motina ir sūnus“, kuriame atsispindėjo jo išgyventas holokaustas ir pasitraukimas iš sovietinio Vilniaus. 1948 m. S. Bakas emigravo į Izraelį. Mokėsi Jeruzalės Becalelio menų ir dizaino akademijoje. Atlikęs karinę tarnybą Izraelio ginkluotose pajėgose, išvyko į Prancūziją. 19561959 m. studijavo Paryžiaus dailės akademijoje. 1959–1966 m. gyveno Romoje, vėliau (1974–1977) vėl grįžo į Paryžių. 1966–1974 m. ir 1977–1980 m. gyveno Izraelyje, 1984–1993 m. – Šveicarijoje. Nuo 1993 m. persikėlė į kitą Atlanto vandenyno pusę ir apsistojo JAV Masačiusetso valstijoje esančiame Vestone.[3]

Grįžimas į Vilnių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Samuelis Bakas

2001 m. jis pirmą kartą po karo vėl lankėsi savo gimtajame Vilniuje. Po pusmečio vėl atvyko dalyvauti savo personalinės parodos atidaryme, o 2002 m. dalyvavo Vilniaus gete veikusiam teatrui skirtos memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje. Tuo pat metu jį globojusiai vienuolei Marijai Mikulskai buvo skirtas pomirtinis apdovanojimas – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.[4]

Tais pačiais 2001 m. Vilniuje atidarytos dvi menininko kūrybai skirtos parodos: Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje ir Nacionalinėje dailės galerijoje. Po dešimties metų, 2011 m., vėl surengta paroda „Samuelis Bakas. Gyvenimo stotys“.[5]

Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje yra saugomi dailininko eskizų albumai, litografijos, pirmieji piešiniai, sukurti Vilniaus gete, ir 125 paties autoriaus padovanoti paveikslai. 37 dailininko darbai yra eksponuojami 2017 m. Vilniuje atidarytame pirmajame pasaulyje Samuelio Bako muziejuje, kuris yra Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys.[6]

2017 m. S. Bakui buvo suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. Jo kandidatūrą iškėlė Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Tų pačių metų lapkričio mėnesį garbės piliečio regalijos dailininkui buvo įteiktos Vilniaus miesto rotušėje. Tuo pačiu laiku Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre S. Bakui buvo įteiktas I laipsnio ženklas-medalis „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“.[7]

2018 m. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga dailininkui S. Bakui įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių.[8]

2020 m. vasarą Kauno paveikslų galerijoje buvo eksponuota 75 dailininko darbų paroda „Raktas į vaikystės miestą“.[9]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Samuelis Bakas yra konceptualus menininkas, turintis postmodernizmo elementų. Jo darbuose susipina žydų tautos istorijos, Biblijos motyvai. Autentiškas stilius jungia tobulų figūrų detales su metafizinėmis erdvėmis. Dailininkas specifiškai interpretuoja ikonografiją, simbolius.  Geriausias jo darbais pripažinti: „R.K. atminimui“ (1968), „Išvykstant“ (1875–1998), „Keliautojų angelas sargas“ (1985), „Skrydis iš Berlyno“ (1990), „Kūrinys“ (1999). Jo darbai nuo 1959 m. eksponuojami įvairiausiose pasaulio miestų galerijose ir muziejuose Romoje, Londone, Paryžiuje, Monrealyje, Jeruzalėje ir kt.

Menininkas niekuomet nevaizduoja masinių mirties scenų. Vietoj to jis naudoja alegoriją, metaforą ir tam tikrus meninius pakaitalus, tokius kaip žaislai vietoj su jais žaidusių nužudytų vaikų ar knygos, vietoj jas skaičiusių asmenų. Devintojo dešimtmečio pabaigoje S. Bakas yra sakęs, kad jo paveikslai perteikia subyrėjusio pasaulio pojūtį. Daug jo darbų vaizduoja žydiškąją kultūrą ir holokaustą.[10]

Rinktinės publikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Samueli Bak, Paintings of the Last Decade, A. Kaufman, Paul T. Nagano. Aberbach, New York, 1974.
  • Samuel Bak, Monuments to Our Dreams, Rolf Kallenbach, Limes Verlag, Weisbaden & Munich, 1977.
  • Samuel Bak, The Past Continues, Samuel Bak ir Paul T. Nagano. David R. Godine, Boston, 1988
  • Chess as Metaphor in the Art of Samuel Bak, Jean Louis Cornuz, Pucker Art Publications, Boston & C.A. Olsommer, Montreux, 1991.
  • Ewiges Licht (Landsberg: A Memoir 1944–1948), Samuel Bak. Jewish Museum, Frankfurt, Germany, 1996.
  • Landscapes of Jewish Experience, Lawrence Langer. Pucker Art Publications, Boston & University Press of New England, Hanover, 1997.
  • Samuel Bak – Retrospective, Bad Frankenhausen Museum, Bad Frankenhausen, Germany, 1998.
  • The Game Continues: Chess in the Art of Samuel Bak, Pucker Art Publications, Boston & Indiana University Press, Bloomington, 2000.
  • In A Different Light: The Book of Genesis in the Art of Samuel Bak, Lawrence Langer. Pucker Art Publications, Boston & University of Washington Press, Seattle, 2001.
  • The Art of Speaking About the Unspeakable, TV Film by Rob Cooper. Pucker Art Publications, Boston, 2001.
  • Between Worlds: Paintings and Drawings by Samuel Bak from 1946–2001, Pucker Art Publications, Boston, 2002.
  • Painted in Words: A Memoir, Samuel Bak. Pucker Art Publications, Boston & Indiana University Press, Bloomington, 2002.
  • Samuel Bak: Painter of Questions, TV Filmas, Christa Singer. Toronto, Canada, 2003.
  • New Perceptions of Old Appearances in the Art of Samuel Bak, Lawrence Langer. Pucker Art Publications, Boston & Syracuse University Press, Syracuse, 2005.
  • Samuel Bak: Life Thereafter, Eva Atlan, Peter Junk. Felix Nussbaum Haus & Rasch, Verlag, Bramsche, Osnabrueck, Germany, 2006.
  • Return to Vilna in the Art of Samuel Bak, Lawrence Langer, Pucker Art Publications, Boston & Syracuse University Press, Syracuse, 2007.
  • Representing the Irreparable: The Shoah, the Bible, and the Art of Samuel Bak, Gary A. Phillips, Yvonne Sherwood, Eds. Pucker Art Publications, Boston, Syracuse University Press, Syracuse, 2008.
  • Icon of Loss: The Haunting Child of Samuel Bak, Danna Nolan Fewell, Gary A. Phillips. Pucker Art Publications, Boston, Syracuse University Press, Syracuse, 2009.
  • Retrospective Journey into the art of Samuel Bak. Ute Ben Yosef, The South African Jewish Museum, Cape Town, 2013.

Žymiausios parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bezalel muiziejus, Jeruzalė, Izraelis – 1963
  • Tel Avivo m muziejus, Tel Avivas, Izraelis – 1963
  • Rose Muziejus, Brandeis universitetas, Walthamas, JAV – 1976
  • Nacionalinis vokiečių muziejus, Nuremberga, Vokietija – 1977
  • Heidelberg m muziejus, Heidelbergs, Vokietija – 1977
  • Haifa universitetas, Haifa, Izraelis – 1978
  • Kunstmuseum, Düsseldorfas, Vokietija – 1978
  • Rheinisches Landesmuseum, Bona, Vokietija – 1978
  • Kunstmuseum, Wiesbadenas, Vokietija – 1979
  • Stadtgalerie Bambergas, Villa Dessauer, Vokietija – 1988
  • Koffler menų centras, Torontas, Kanada – 1990
  • Dürer muziejus, Nurembergas, Vokietija – 1991
  • Temple Judea muziejus, Filadelfija, JAV – 1991
  • Jüdisches muziejus, Frankfurtas prie Maino, Vokietija – 1993
  • Hebrajų sąjungos koledžias, Žydų religijos institutas, Niujorkas, JAV – 1994
  • Janice Charach Epstein muziejus ir galerija, West Bloomfieldas, JAV – 1994
  • Nacionalinis katalikų centras holocaust edukacijai, Seton Hill koledžias, Greensburgas, JAV – 1995
  • Spertus muziejus, Čikaga, JAV – 1995
  • Pietų Afrikos žydų muziejus, Keiptaunas, PAR- 2013–2014.
  • B’Nai B’Rith Klutznick nacionalinis žydų muziejus, Vašingtonas, JAV – 1997
  • Holokausto muziejus Hiustone, Hiustonas, JAV – 1997, 2012
  • Panorama muziejus, Bad Frankenhausenas, Vokietija – 1998
  • Lietuvos nacionalices musieziejus, Vilnius, Lietuva – 2001
  • Snite meno muziejus, Notre Dame universitetas, Notre Dame, JAV – 2001
  • Floridos holokausto muziejus, Saint Petersburgas, JAV – 2001, 2007, 2009
  • Canton meno muziejus, Cantonas, JAV – 2002
  • Clark universitetas, Worcesteris, JAV – 2002
  • Scrantono universitetas, Scrantonas, JAV – 2003
  • City Hall galerija, Orlandas, JAV – 2004
  • Teksaso technikos universitetas, Lubbockas, JAV – 2004
  • Tweed meno muziejus, Minesotos universitetas, Duluthas, JAV – 2004
  • Yad Vashem muziejus, Jeruzalė, Izraelis – 2006
  • Mary and Leigh Block meno muziejus, Evanstonas, JAV – 2008
  • Sherwin Miller žydų meno muziejus, Tulsa, JAV – 2008
  • Keene State koledžias, Cohen holocaust centrasr, Keenas, JAV – 2008
  • DePauw universitetas, Greencastlas, JAV – 2009
  • Queensborough bendruomenės koledžas, Baysidas, JAV – 2009, 2010
  • Holokausto memorial inis centras, Farmington Hills, JAV – 2010
  • Nacionalinė dailės galerija, Vilnius, Lietuva – 2001
  • Valstybinis žydų Gaono muziejus, Vilnius, Lietuva – 2001, 2011, 2017
  • Kauno paveikslų galerija, Kaunas, Lietuva – 2020

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.