Nacionalinė dailės galerija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Nacionalinė dailės galerija. (archit. - Gediminas Baravykas ir Vytautas Vielius; rekonstrukcijos projekto aut. - Audrius Bučas, Darius Čaplinskas ir Gintaras Kuginys)

Nacionalinė dailės galerija – Lietuvos dailės muziejaus padalinys, daugiafunkcis meno ir kultūros centras, pristatantis XX–XXI amžiaus modernųjį ir šiuolaikinį meną. Nuo 1993 iki 1999 – Nacionalinė galerija, nuo 2009 – Nacionalinė dailės galerija.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nuolatinės ekspozicijos salės – 10 (bendras plotas 1750 m²);
  • Keičiamų parodų salės – 2 (160 m² ir 1051 m²);
  • Konferencijų salė – 1 (152 vietų);
  • Informacijos centras;
  • Edukacijos centras;
  • Saugyklos;
  • Knygynas;
  • Kavinė;
  • Tarnybinės patalpos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos dailės muziejaus padalinys – Nacionalinė galerija – atidaryta 1993 m. buvusio Revoliucijos muziejaus pastate. Iki 1999 metų čia veikė lietuvių liaudies meno ir Vytauto Kašubos dovanotų kūrinių ekspozicijos. Dėl blogos techninės būklės pastatas 1999 m. uždaromas rekonstrukcijai. 2002 m. rugsėjo 10 dieną LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės dailės galerijos koncepciją, kurioje buvo numatyta esamo pastato rekonstrukcija ir išplėtimas. 2003 metais surengtą architektūrinį konkursą laimėjo architektų Audriaus Bučo, Dariaus Čaplinsko ir Gintaro Kuginio projektas. 2005 metais prasidėjo pastato rekonstrukcija, kuri pagal planą turėjo trukti dvejus metus, tačiau dėl blogesnės nei buvo tikėtasi pastato būklės užtruko 4 metus. 2009 m. birželio 19 d. galerija buvo atidaryta visuomenei. Atidarymo proga galerijoje buvo pristatoma nuolatinė XX a. lietuvių dailės ekspozicija ir tarptautinė paroda „Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir amžininkų kūryba“.

Kolekcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDM XX–XXI a. Lietuvos dailės rinkinyje yra per 46 000 eksponatų: tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, objektai, instaliacijos, video menas.

Ekspozicija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinės dailės galerijos nuolatinė Lietuvos XX a. dailės ekspozicija yra parengta chronologiniu principu, atsižvelgiant į reikšmingus XX a. kultūros ir dailės raidos etapus. Nuolatinė ekspozicija pristatoma 9-iose salėse, kiekviena kurių yra atskiras chronologinis ir teminis skyrius, ir 1-oje video kabinoje.

Nuolatinės ekspozicijos skyriai:

  • Epochų sankirtoje;
  • Mokytojai ir mokiniai;
  • Naujasis menas;
  • Didžioji tradicija;
  • Dailė ir valstybės ideologija;
  • Reikšminga forma;
  • Tarp mito ir kasdienybės;
  • Tikrovės ribos;
  • Atviras kūrinys.

Nuolatinėje ekspozicijoje pristatoma 180 autorių ir 450 dailės kūrinių.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parodos

2009

2010

  • Lietuvos kinas ir dailė
  • Milijonas ir viena diena
  • Algimantas Kunčius. „Rekonstrukcijos"
  • Vytautas Kairiūkštis ir jo aplinka
  • Moters laikas. Skulptūra ir kinas
  • Alfonso Budvyčio ir Algirdo Šeškaus „Valstybinio rusų dramos teatro aktorių, režisierių, kompozitorių, dailininkų portretai"
  • Algirdas Šeškus. „Archyvas (Pohulianka). 1975–1983 m. fotografijos ir grafika"
  • Povilo Ričardo Vaitiekūno personalinė paroda „Tapyba. Piešiniai"
  • Birutės Žilytės paroda „Skaidri tamsa"
  • Architektūros paroda NAŠLAIČIAI (rengėjas: Lietuvos architektų sąjunga)
  • „Nuobodulys“ (rengėjas: VšĮ „Kultūros meniu“, tarptautinio fotografijos meno festivalio Vilniuje „In Focus 2010“ programos dalis

2011

  • ZOO fotografija. Kaunas. Paskutinis sovietmečio dešimtmetis
  • Stasys Eidrigevičius. Veidas ant kaukės
  • Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių
  • Portretai. Jim Dine fotografijos
  • Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę
  • Vytautas Šerys. Retrospektyva
  • Modernizacija. XX a. 7-8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra
  • Mūsų metamorfiškoji ateitis. Dizainas, techninė estetika ir eksperimentinė architektūra Sovietų Sąjungoje 1960–1980 m.
  • Algimantas Švėgžda (1941–1996). Tapyba, grafika, piešiniai

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krantai. 2000 (2), Vilnius

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]