Samanynai (Geldapė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Samanynai
lenk. Samoniny

Samanynai
54°12′46″ š. pl. 22°10′18″ r. ilg. / 54.21278°š. pl. 22.17167°r. ilg. / 54.21278; 22.17167 (Samanynai (Geldapė))Koordinatės: 54°12′46″ š. pl. 22°10′18″ r. ilg. / 54.21278°š. pl. 22.17167°r. ilg. / 54.21278; 22.17167 (Samanynai (Geldapė))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Geldapės apskritis
Valsčius Geldapės valsčius

Samanynai (lenk. Samoniny, vok. Samonienen (19381945 m. Klarfließ)) – kaimas šiaurės rytų Lenkijoje: Varmijos Mozūrų vaivadijos Geldapės apskrities Geldapės valsčiuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Samanynų pavadinimas siejamas su aplinkinėmis pelkėmis ir gausiomis samanomis jose. Kaimas išsidėstęs keletą kilometrų piečiau Rusijos–Lenkijos tarpvalstybinės sienos. Į jį veda nereikšmingas kelias iš apskrities centro Geldapės į Mažučius (dab. lenk. Mażucie) ir tolyn iki pat Vykiškių (dab. rus. Багратионово) ir Darkiemio (dab. rus. Озёрск). Dabar abi pastarąsias gyvenvietes nuo Samanynų skiria tarpvalstybinė siena. Kaimo šiaurėje iki 1945 m. ėjo geležinkelio linija Įsrutis (dab. rus. Черняховск) – Lukas (dab. lenk. Ełk).

Gyvenvietė pirmąkart raštiškai paminėta 1592 metais, tuo metu kaimiečiai valdė 200 ha žemės. Tik nedaugelis gyventojų išgyveno po Didžiojo maro, siautusio 17081710 m. Po 1750 m. krašte pradėjo kurtis persikėlėliai iš įvairių Europos vietų ir Samanynai pamažu augo: jei 1785 m. buvo vos penki ugniakurai, tai 1895 m. jau suskaičiuoti vienuolika gyvenamųjų namų su 108 gyventojais. Kaimas administraciškai priklausė: 18181871 m. Prūsijos karalystei, Rytų Prūsijos provincijai; 1871–1918 m. Vokietijos imperijai; 1918–1933 m. Veimaro respublikai. Nuo 1874 m. priskirtas Balupėnų valsčiui, vėliau įėjo į Grigeliškių (dab. lenk. Grygieliszki) valsčių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje gyventojai evakavosi į vakarinę Vokietijos dalį, pasitraukimo metu iš 62 kaimiečių 19 žuvo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]