Rybinsko tvenkinys
| Rybinsko tvenkinys | |
|---|---|
 Tvenkinys pavasarį
| |
| Vieta |  Rusija
|
| Plotas | 4580 km² |
| Kilmė | Dirbtinė |
| Vidutinis gylis | 5,5 m |
| Didžiausias gylis | 25–30 m |
| Tūris | 25,5 km³ |
| Įteka | Volga, Šeksna, Mologa, Sogoža, Uchra, Sitė ir kt. |
| Išteka | Volga |
.jpg)  Rybinsko tvenkinys | |
| Koordinatės | 58°22′0″ š. pl. 38°25′0″ r. ilg. / 58.36667°š. pl. 38.41667°r. ilg. |
 Vikiteka
|
Rybinsko tvenkinys |
Rybinsko tvenkinys (rus. Рыбинское водохранилище) arba Rybinsko marios (Рыбинское море) – didelis tvenkinys Rusijoje, Volgos baseine. Driekiasi per Jaroslavlio, Tverės ir Vologdos sričių teritorijas.
Tvenkinio vietoje prieš 17 tūkst. metų telkšojo ledyninis ežeras, vėliau jis nuseko ir susidarė Šeksnos-Mologos žemuma. Tvenkinys susidarė 1941–1947 m. ties Rybinsko miestu patvenkus Volgos upę Rybinsko hidroelektrinės užtvanka. Dėl tvenkinio buvo iškeldinta apie 130 tūkst. gyventojų, užlietas Mologos miestas, dalis Vesjegonsko miesto, Leušino vienuolynas, Jugos-Dorfejevo vienuolynas, 3645 km² miškų. Tvenkinio apylinkėse klimatas tapo drėgnesnis, švelnesnis.
Tvenkinį sudaro 3 dalys: Volgos, Mologos ir Šeksnos užlieti slėniai. Ilgis pagal Volgą 112 km, pagal Mologą 198 km, pagal Šeksną 204 km, plotis – iki 60 km. Metinis vandens lygio svyravimas iki 5 m. Tvenkinys užšąla lapkritį, atitirpsta gegužę. Vykdoma laivyba (farvateriai eina buvusių upių vagomis), Rybinsko tvenkinys yra Volgos-Baltijos vandens kelio dalis[1].
Žvejyba (sterlės, seliavos, peledės, stintos, lydekos, unguriai, šamai, vėgėlės, vijūnai, šalviai, karosai, skersasnukiai, meknės, lynai ir kt.).
Miestai prie Rybinsko tvenkinio: Rybinskas, Čerepovecas, Vesjegonskas, Pošechonje Volodarskas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 363
