Peledė
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Coregonus peled | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
._Иллюстрация_к_материалу_ИА_REGNUM_2.jpg) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Coregonus peled Gmelin, 1788 | ||||||||||||||||||
 FishBase
|
Peledė (Coregonus peled) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai.
Natūraliai gyvenančios ir paplitusios Šiaurės Ledjūrio baseino upėse ir ežeruose nuo Mezenės upės iki Kolymos pusiasalio. Mokslininkų teigimu, šių žuvų arealas dėl introdukcijos buvo išplitęs ir pasiekęs Murmansko sritį šiaurėje, Tadžikistaną pietuose, Vokietiją vakaruose bei Užbaikalę ir Mongoliją rytuose[1].
Kūno ilgis iki 55 cm, masė 0,5–3 kg, kartais iki 5 kg. Nugara tamsi, šonai tamsiai sidabriški. Nors peledės priklauso šaltamėgėms žuvims, bet gali augti ir 20–26 ᵒC temperatūros vandenyje. Gimtuose natūraliuose vandens telkiniuose gyvena dideliais būriais. Ant žvynų kraštų yra juodų taškelių, todėl jie tamsoko atspalvio. Viršutinis žandikaulis truputį ilgesnis už apatinį. Minta pelaginiais vėžiagyviais. Lytiškai subręsta 3–5 metų. Neršia rudenį ir žiemos pradžioje.[2]
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje introdukuotos apie 1960 m. Veisiamos žuvivaisos įmonėse, auginamos ežeruose ir tvenkiniuose.