Rodūnia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Rodūnė)
Jump to navigation Jump to search
Rodūnia
blrs. Радунь, rus. Радунь
   Coat of Arms of Raduń.svg      Flag of Raduń.png   
Радунь. Касцёл Маці Божай Ружанцовай (01).jpg
Bažnyčia

Rodūnia
54°03′0″ š. pl. 25°0′0″ r. ilg. / 54.05000°š. pl. 25.00000°r. ilg. / 54.05000; 25.00000 (Rodūnia)Koordinatės: 54°03′0″ š. pl. 25°0′0″ r. ilg. / 54.05000°š. pl. 25.00000°r. ilg. / 54.05000; 25.00000 (Rodūnia)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Varanavo rajonas
Gyventojų (2008) 2 700
Commons-logo.svg Vikiteka RodūniaVikiteka
Kirčiavimas
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Ródūnia
Kilmininkas: Ródūnios
Naudininkas: Ródūniai
Galininkas: Ródūnią
Įnagininkas: Ródūnia
Vietininkas: Ródūnioje

Rodūnia, Rodūnė[1] (blrs. Радунь, rus. Радунь) – miestelis vakarų Baltarusijoje, prie Rodūnios upės, už 20 km į pietus nuo Eišiškių ir už 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos. Yra bažnyčia, sinagoga, žydų kapinės. Šiaurės vakaruose eina Baltarusijos valstybės siena su Lietuva. Rodūnios vardas kilęs iš lietuvių kalbos žodžio rūda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą minima 1217 m. (kitais duomenimis – 1387 m. Jogailos laiške kaip parapijos centras).[2] XIV–XVII a. prie Rodūnios buvo pilis, 1440 m. ir 1569 m. minimas dvaras. 1538 m. miestelyje buvo 7 gatvės, turgavietė, 11 smuklių, 210 krikščionių namų (žydų tada Rodūnioje dar nebuvo).[3] 1556 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1649 m. suteikta Magdeburgo teisė.

1866 m. Rodūnioje buvo 91 sodyba ir 869 gyventojai, iš jų du trečdaliai žydų.[3] Rusijos imperijoje Rodūnia buvo didelis žydų centras – Mek Tora (tai yra vieta, kur yra daug žydų, žinančių Torą)[4] .

1920 m. Rodūnią buvo užėmusi Lietuvos kariuomenė, miestelyje buvo įsikūręs Pirmojo pėstininkų pulko štabas.[3] 1920–1939 m. priklausė Lenkijai, 1939 m. užimta Sovietų Sąjungos, prijungta prie Baltarusijos TSR. 1940–1962 m. buvo Rodūnios rajono centras. Nuo 1958 m. – miesto tipo gyvenvietė[5], nuo 1962 m. įtraukta į Gardino srities Varanavo rajoną.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo seno Rodūnioje ir jos apylinkėse (Pelesa ir kiti aplinkiniai kaimai) buvo kalbama lietuvių kalba (pietų aukštaičių patarme). Rodūnios-Žirmūnų šnektą tyrinėjo švedų kalbininkas Olafas Brokas. Rodūnios ir Pelesos apylinkėse žodis „mėnuo“ vadinamas dievaičiu.

Aplink Rodūnią buvo apsistojusi prūsų gentis bartai, pralaimėję Didįjį prūsų sukilimą.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. 1970 m. 1979 m. 1989 m. 2006 m. 2018 m.
3911 Mažėjimas 2168 Didėjimas 2560 Didėjimas 2798 Didėjimas 2857 Mažėjimas 2229

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžioji dalis darbingo amžiaus gyventojų dirba paslaugų ir socialiniame sektoriuose.

Apie 6 % darbingo amžiaus gyventojų dirba žemės ūkio gamybos kooperatyvuose „Radunsky“ ir „Dotishki“, kurie specializuojasi jautienos ir kiaulienos gamyboje.

2006 m. Rodūnioje buvo tik viena pramonės įmonė – „Lidapischekontsentraty“ bendrovė (daržovių džiovinimas).[6]

Gyvenvietės teritorijoje yra Varanavo rajono vartotojų draugijos Rodūnios filialas „Kooptorg“, Varanavo rajono būsto ir komunalinių paslaugų įmonės būstų ir komunalinių paslaugų skyrius, respublikinės unitarinės įmonės „Grodnoenergo“ gamybos skyriaus „Lydos elektros tinklai“ Varanavo rajono elektros tinklų skyrius.

Žaliavų bazė – durpės, žvyras, molis.

Švietimas, kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodūnioje yra vidurinė mokykla, pradinė mokykla, prieglauda ir vienas vaikų darželis. Yra miesto kultūros namai, biblioteka, Rodūnios kraštotyros, turizmo ir ekologijos centras, Rodūnios vaikų dailės mokykla.

Sveikatos apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medicinines paslaugas teikia ligoninė su 50 lovų.

Lankytinos vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Izraelis Meir Cohen (1838–1933) – rabinas, halachistas ir moralistas; dvasinis Lenkijos ir Rusijos žydų lyderis.

Istorinių vaizdų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]