Riukiu salos

Rytų Azijos istorinis regionas Rūchū 琉球

Šalis	Japonija (Okinava)
Tautos	riūkiūjiečiai
Kalba	Riūkiū kalbos
Miestai	Naha

Riūkiū regionai: Amamis, Okinava, Mijako, Jaejama

Riūkiū salos (jap. 琉球諸島 = Ryūkyū-shotō, jap. 琉球列島 = Ryūkyū-rettō, okinavų kalba: ルーチュー, Rūchū) – virtinė Japonijos salų, esančių tarp Ramiojo vandenyno ir Rytų Kinijos jūros, į pietvakarius nuo Kiūšiū.

Riūkiū yra savitas istorinis ir kultūrinis regionas, nuo seniausių laikų vystęsis atskirai nuo Japonijos valstybės ir išvystęs savitas kultūrines tradicijas. Riukiu salose vartojamos Riukiu kalbos: kiekvienoje iš pagrindinių salų susiformavo savita kalba, kuri skiriasi nuo kitų. Nuo XVII a. regione stiprėjo Japonijos įtaka, kas lėmė salų prijungimą prie Japonijos XIX a. viduryje, o vėliau pakartotinai 1972 m.

Pavadinimai

Salų pavadinimas pirmą kartą paminėtas 636 m. Kinijoje Sui dinastijos istorijoje kaip Liučiu kin. 流求, pinyin: Liúqiú. Nėra iki galo sutariama, ar tikrai tekste yra aprašomos Riūkiū salos. Tikėtina, kad šiuo pavadinimu kinai vadindavo visas salas, esančias Rytų Kinijos jūroje, įskaitant ir Taivaną. Nors tai yra fonetinis svetimos kalbos užrašymas, neturintis prasmės kinų kalboje, nėra aišku, iš kokios kalbos ir kokio žodžio jis yra kilęs.^[1]

Vėliau kinų tekstuose buvo kartojamas tas pats pavadinimas, tik skirtingais užrašymais: 流求, 留仇, 流虬, 瑠求, 琉球. IX-XIII a. japonų budistų vienuoliai lankėsi šiose salose ir naudojo tuos pačius kiniškus pavadinimus (japonų kalboje jie tariami Ryūkyū).^[2]

Tik XIV a., kuomet Kinija pradėjo intensyvią prekybą su Okinavos saloje buvusiomis karalystėmis, galutinai nusistovėjo Liuqiu reikšmė, reiškianti būtent Riūkiū salyną. Kad atskirti nuo Taivano, Mingų Kinijoje Riūkiū karalystė dar buvo vadinama Didžiąją Liuqiu (kin. 大流求, pinyin: Da-Liuqiu), o Taivanas - Mažąja Liuqiu (kin. 小流求, pinyin: Xiao-Liuqiu).^[3] Nors oficialiuose dokumentuose Riūkiū karaliai įvardijo karalystę šiuo kinišku pavadinimu^[4], atrodo, liaudyje šis pavadinimas nebuvo prigijęs kaip savivardis, ir gyventojai tapatindavo save su savo sala.

Pagal tarimą mandarinų kalboje salų pavadinimas įėjo ir į Vakarų kalbas. Portugalų keliautojas Albukerkė XVI a. naudoja užrašymą Lequios. Nuo maždaug 1829 m. iki XX a. vidurio Vakarų kalbose salos vadintos Liučiū (užrašymo variantai anglų kalba: Lew Chew, Lewchew, Luchu ir Loochoo, prancūzų kalba: Liou-tchou, olandų kalba: Lioe-kioe).^[5]

Siekiant išvengti istorinių Riūkiū karalystės prisiminimų, japoniškai kartais vadinamos Nansei salomis (jap. 南西諸島 = Nansei-shotō, pažodžiui – Pietvakarių salos).

Geografija

Vėlyviausias saulėlydis Japonijoje matomas Jonaguni saloje.

Salynas sudaro ilgą grandinę tarp Japonijos Kiūšiū salos šiaurėje ir Taivano salos pietuose. Šiauriausia sala yra Tanegašima, piečiausia - Hateruma, o vakariausia Jonagunis. Didžiausia sala – Okinava, kurioje yra didžiausia miestas Naha.

Grandinę sudaro mažesni salynai: Osumi salos, Tokara salos, Amami salos (pastarieji kartu vadinami Sacunano salomis), Okinavos sala su šalia esančiomis Kerama salomis, Daito salos, Mijako salos, Jaejamos salos (pastarieji du kartu vadinami Sakišimos salomis). Beto, Riūkiū priskiriamos ir istoriškai negyvenamos Daito salos bei Senkaku salos.

Administraciškai šiauriausiai esančios Sacunano salos priklauso Kagošimos prefektūrai, visos kitos salos – Okinavos prefektūrai. Istorine kultūrine prasme Riūkiū nepriskiriami Osumio ir Tokaros salynai, kurie vystėsi atskirai nuo Riūkiū karalystės. Linija tarp japonų ir Riūkiū kalbų irgi brėžiama į pietus nuo Tokara salų.

Salynui priklausančios didžiausios salos paprastai esti vulkaninės kilmės, mažosios – koralinės.

Salose vyrauja subtropinis klimatas su šiltomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Dažnai lyja, lietūs kartais tęsiasi mėnesiais ir praūžia taifūnai. Salose didžiulė gamtinė įvairovė, gausu endeminių augalų bei gyvūnų rūšių.

Istorija


Riūkiū istorija
Riūkiū priešistorė
Gusuku laikotarpis
Sandzano laikotarpis
Hokudzanas, Čiūdzanas, Nandzanas
Riūkiū karalystė
(Šio dinastija)
Sacumos domenas
Japonijos valstybė
(Riūkiū domenas, Okinavos prefektūra)
JAV administracija Okinavoje
Japonija (Okinava)
Istoriniai regionai:
Amamis, Okinava, Mijakas, Jaejama

Pagrindinis straipsnis – Riūkiū istorija.

Riūkiū salose priešistoriniais laikais klestėjo įvairios archeologinės kultūros, kurios nebuvo susiję su Japonijos salose vyravusia Džiomono kultūra. Archeologiniai radiniai rodo ryšius buvus tampresnius su Filipinų, Taivano, Kinijos gyventojais, nei su Džiomono kultūros kūrėjais. XII a. iš Japonijos salų (pietinio Kiūšiū) salas apgyvendino japoninėmis kalbomis kalbėję žmonės, kurie atsinešė žemdirbystės tradicijas. Tačiau su Heian laikotarpio Japonijos valstybe tiek politiniai tiek kultūriniai ryšiai buvo labai silpni. Vietoj to, salos palaikė kontaktus su žemynine Kinija, iš kurios randama daug keramikos, kitų artefaktų.

Riukiu karalystė senovėje buvo nepriklausoma valstybė, besidriekusi nuo Jonagunio pietuose iki Amami Ošimos šiaurėje. 1372 m. ji tapo Ming dinastijos vasale ir pradėjo mokėti duoklę.

1609 m. Šimadzu Tadacunė, Sacumos žemės valdytojas, įsiveržė į Riukiu su 13 džonkų ir 2,5 tūkst. samurajų ir primetė savo valdžią. Jiems niekas nesipriešino, nes vietiniai gyventojai nepasižymėjo karingumu ir karalius Šo Nei nusprendė nesipriešinti, kad neprarastų vertingų gyvybių^[6]. Nuo tada Riukiu mokėjo duoklę Japonijos šiogūnui ir Kinijos imperatoriui.

1879 m. Meidži vyriausybė oficialiai aneksavo Riukiu. Riukiūjiečių pasiuntiniai praklūpojo prieš Zongli Yamen, užsienio reikalų būstinę Pekine, tris dienas, norėdami, kad Riukiu nebūtų atskirta nuo Kinijos. Kinija, nusilpninta korupcijos ir kolonijinės okupacijos, atsisakė pasiųsti karinę pagalbą. Vietoj to ji ėmėsi diplomatinių priemonių ir paprašė buvusį JAV prezidentą teisėjauti Ulysses S. Grant. Grantas nusprendė, kad Japonijos pretenzijos stipresnės. Riukiečių norų nebuvo paisoma.

Aneksuojant Japonijos armija nužudė Riukiu kariškius ir civilius, kurie priešinosi okupacijai. Riukiu tapo Sacumos hano dalimi. Vėliau buvo sukurta atskira Okinavos prefektūra, kai hanų sistema buvo panaikinta. Riukiečių vaikai prievarta buvo mokinami japonų kultūros, kalbos ir tapatybės, vartoti gimtą kalbą buvo griežtai draudžiama.

Kariniai veiksmai prieš ir per Antrąjį Pasaulinį karą, ypač Okinavos mūšis, nuniokojo salas. Dėl didelio žuvusių civilių skaičiaus, riukiečiai mano, kad japonų ir amerikiečių armijos su jais elgėsi nepagrįstai blogai. Okinava net dabar yra ekonomiškai prasčiausiai išsivysčiusi prefektūra.

Po San Francisko sutarties tarp JAV ir Japonijos, JAV atiteko pietinė Riukiu salų dalis. JAV armija pradėjo valdyti Okinavą 1945 m. įkūrus Okinavos Patariamąją Tarybą. Ši organizacija vėliau pavirto Riukiu salų vyriausybe, kuri egzistavo 1952–1972 m. Japonija salas atgavo 1972 m.

Kai kurie riukiečiai ir japonai mano, kad Riukiu gyventojai skiriasi nuo Jamato žmonių. Okinaviečiai mano, kad centrinė valdžia juos diskriminuoja, leisdama daugybei JAV kareivių būti salose, kai kitur Japonijoje jų kiekis mažas. Nors ne itin populiarus, egzistuoja Riukiu salų nepriklausomybės siekiantis judėjimas.

Pagrindinės salos

Sąrašas pagrįstas šiuolaikiniais japonų geografiniais pavadinimais:

Nansei salos
- Sacunano salos (Šiaurinė pusė)
  - Osumi salos su:
    - Tanegašima, Jakušima, Kučinoerabudžima, Magešima šiaurės rytų grupėje,
    - Takešima, Iodžima, Kurošima šiaurės vakarų grupėje.
  - Tokara salos (Shichi-tō): Kučinošima, Nakanošima, Gadžadžima, Suvanosedžima, Akusekidžima, Tairadžima, Kodakaradžima, Takaradžima
  - Amami salos: Amami Ošima, Kikaigašima, Kakeromadžima, Jorošima, Ukešima, Tokunošima, Okinoerabudžima, Jorondžima
- Riukiu salų grupė (Pietinė pusė)
  - Okinava salos (Centrinė grupė arba tikrieji Riukiu): Okinavos sala (kitaip Okinavos žemė, Okinawa hontō), Kumedžima, Ihejadžima, Idzenadžima, Agunidžima, Iedžima, Ivo Tori Šima (Iotorišima) [1]
    - Kerama salos: Tokašikidžima, Dzamamidžima, Akadžima, Gerumadžima
    - Daito salos: Kita Daito, Minami daito, Oki daito
  - Sakišima salos („Tolesnės salos“)
    - Mijako salos: Mijakodžima, Ikema, Ogamis, Irabu, Šimodži, Kurima, Mina, Tarama
    - Jaejama salos: Iriomotė, Išigakis, Taketomis, Kohama, Kurošima, Aragusuku, Hatoma, Jubudžima, Hateruma, Jonagunis
    - Senkaku salos (į šias salas pretenduoja Kinija ir Taivanas): Uocuridžima, Kuba Džima, Taišo Džima, Kita Kodžima, Minami Kodžima

Pastabos:

Prie salos pavadinimo galūnė -džima, -šima ir -gašima, reiškianti „salą“ gali būti pridėta ar praleista. Salos, kur įmanoma, išvardytos iš šiaurės į pietus.
„Šioto“ (諸島) pakeistas sąraše žodžiu „salos“ išskyrus Riukiu salų grupė (琉球諸島), nes jau yra „Riūkiū salos“. Šis japoniškas pavadinimas nurodo tik tas salas, kurios sudaro Okinavos prefektūrą, o lietuviškas pavadinimas – visą salų grandinę tarp Kiūšū ir Taivano.
Riukiu Retto (琉球列島) reiškia teritoriją, kuri priklausė Riukiu karalystei, t. y.: Amami salos, Okinava salos, Mijako salos ir Jaejama salos.

Kultūra

Išnašos

↑ Kodama Masatō 小玉正任 (2007). Ryūkyū to Okinawa no meishō no hensen 琉球と沖縄の名称の変遷 (in Japanese). Ryūkyū Shimpōsha 琉球新報社.
↑ Nagayama Shūichi 永山修一 (2011). "Kodai chūsei no Ryūkyū Kikaigashima" 古代・中世のリュウキュウ・キカイガシマ. In Takeda Kazuo 竹田和夫 (ed.). Kodai chūsei no kyōkai ishiki to bunka kōryū 古代中世の境界意識と文化交流 (in Japanese). Bensey Publishing.
↑ Ikeya Machiko 池谷望子 (2009). "Ryūkyū to min" 琉球と明. Ajia no umi no Ko-Ryūkyū: Higashi Ajia, Chōsen, Chūgoku 東アジアの海の古琉球: 東アジア・朝鮮・中国 (in Japanese). Yōju Shorin 榕樹書林. pp. 203–300.
↑ Dana Masayuki 田名真之 (2004). "Ko-Ryūkyū ōkoku no ōtō" 古琉球王国の王統. In Asato Susumu 安里進 (ed.). Okinawa-ken no rekishi 沖縄県の歴史 (in Japanese). pp. 59–96.
↑ "旧条約彙纂. 第３巻（朝鮮・琉球）" (in Japanese). National Diet Library. Retrieved 20 April 2021.
↑ Kerr, George H. (2000). Okinawa: the History of an Island People. (revised ed.) Boston: Tuttle Publishing.

Nuorodos

Riukiu salų žemėlapis Archyvuota kopija 2007-10-27 iš Wayback Machine projekto.
Okinavos šimtamečių studijos

26°19′58″ š. pl. 127°44′56″ r. ilg. / 26.33278°š. pl. 127.74889°r. ilg. / 26.33278; 127.74889

[1] Kodama Masatō 小玉正任 (2007). Ryūkyū to Okinawa no meishō no hensen 琉球と沖縄の名称の変遷 (in Japanese). Ryūkyū Shimpōsha 琉球新報社.

[2] Nagayama Shūichi 永山修一 (2011). "Kodai chūsei no Ryūkyū Kikaigashima" 古代・中世のリュウキュウ・キカイガシマ. In Takeda Kazuo 竹田和夫 (ed.). Kodai chūsei no kyōkai ishiki to bunka kōryū 古代中世の境界意識と文化交流 (in Japanese). Bensey Publishing.

[3] Ikeya Machiko 池谷望子 (2009). "Ryūkyū to min" 琉球と明. Ajia no umi no Ko-Ryūkyū: Higashi Ajia, Chōsen, Chūgoku 東アジアの海の古琉球: 東アジア・朝鮮・中国 (in Japanese). Yōju Shorin 榕樹書林. pp. 203–300.

[4] Dana Masayuki 田名真之 (2004). "Ko-Ryūkyū ōkoku no ōtō" 古琉球王国の王統. In Asato Susumu 安里進 (ed.). Okinawa-ken no rekishi 沖縄県の歴史 (in Japanese). pp. 59–96.

[5] "旧条約彙纂. 第３巻（朝鮮・琉球）" (in Japanese). National Diet Library. Retrieved 20 April 2021.

[6] Kerr, George H. (2000). Okinawa: the History of an Island People. (revised ed.) Boston: Tuttle Publishing.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]