Riukiu salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pagrindinių Riukiu salų žemėlapis

Riukiu salos, japoniškai kartais vadinamos Nansei salomis (jap. 南西諸島 = Nansei-shotō, pažodžiui – Pietvakarių salos) – virtinė Japonijos salų, esančių tarp Ramiojo vandenyno ir Rytų Kinijos jūros, į pietvakarius nuo Kiušiu. Nuo maždaug 1829 m. iki XX a. vidurio salos vadintos Luchu, Loochoo arba Lewchew pagal Liuqiu tarimą mandarinų kalboje.

Šiauriausios salyne esančios salos vadinamos Sacunano salomis ir priklauso Kagošimos prefektūrai, visos kitos salos – Okinavos prefektūrai. Joronas yra piečiausia iš Sacunano salų, Jonagunis – iš pietinių Riukiu salų. Didžiausia sala – Okinava. Salynui priklausančios didžiausios salos paprastai esti vulkaninės kilmės, mažosios – koralinės.

Salose vyrauja subtropinis klimatas su šiltomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Salose dažnai lyja, lietūs kartais tęsiasi mėnesiais ir praūžia taifūnai.

Riukiu salose atsirado Riukiu kalbos. Kiekvienoje iš pagrindinių salų susiformavo savita kalba, kuri skiriasi nuo kitų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riukiu karalystė senovėje buvo nepriklausoma valstybė, besidriekusi nuo Jonagunio pietuose iki Amami Ošimos šiaurėje. 1372 m. ji tapo Ming dinastijos vasale ir pradėjo mokėti duoklę.

1609 m. Šimadzu Tadacune, Sacumos žemės valdytojas, įsiveržė į Riukiu su 13 džonkų ir 2,5 tūkst. samurajų ir primetė savo valdžią. Jiems niekas nesipriešino, nes vietiniai gyventojai nepasižymėjo karingumu ir karalius Šo Nei nusprendė nesipriešinti, kad neprarastų vertingų gyvybių[1]. Nuo tada Riukiu mokėjo duoklę Japonijos šiogūnui ir Kinijos imperatoriui.

1879 m. Meidži vyriausybė oficialiai aneksavo Riukiu. Riukiečių pasiuntiniai praklupojo prieš Zongli Yamen, užsienio reikalų būstinę Pekine, tris dienas, norėdami, kad Riukiu nebūtų atskirta nuo Kinijos. Kinija, nusilpninta korupcijos ir kolonijinės okupacijos, atsisakė pasiųsti karinę pagalbą. Vietoj to ji ėmėsi diplomatinių priemonių ir paprašė buvusį JAV prezidentą teisėjauti Ulysses S. Grant. Grantas nusprendė, kad Japonijos pretenzijos stipresnės. Riukiečių norų nebuvo paisoma.

Aneksuojant Japonijos armija nužudė Riukiu kariškius ir civilius, kurie priešinosi okupacijai. Riukiu tapo Sacumos hano dalimi. Vėliau buvo sukurta atskira Okinavos prefektūra, kai hanų sistema buvo panaikinta. Riukiečių vaikai prievarta buvo mokinami japonų kultūros, kalbos ir tapatybės, vartoti gimtą kalbą buvo griežtai draudžiama.

Kariniai veiksmai prieš ir per Antrąjį Pasaulinį karą, ypač Okinavos mūšis, nuniokojo salas. Dėl didelio žuvusių civilių skaičiaus, riukiečiai mano, kad japonų ir amerikiečių armijos su jais elgėsi nepagrįstai blogai. Okinava net dabar yra ekonomiškai prasčiausiai išsivysčiusi prefektūra.

Po San Francisko sutarties tarp JAV ir Japonijos, JAV atiteko pietinė Riukiu salų dalis. JAV armija pradėjo valdyti Okinavą 1945 m. įkūrus Okinavos Patariamąją Tarybą. Ši organizacija vėliau pavirto Riukiu salų vyriausybe, kuri egzistavo 19521972 m. Japonija salas atgavo 1972 m.

Kai kurie riukiečiai ir japonai mano, kad Riukiu gyventojai skiriasi nuo Jamato žmonių. Okinaviečiai mano, kad centrinė valdžia juos diskriminuoja, leisdama daugybei JAV kareivių būti salose, kai kitur Japonijoje jų kiekis mažas. Nors ne itin populiarus, egzistuoja Riukiu salų nepriklausomybės siekiantis judėjimas.

Pagrindinės salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąrašas pagrįstas šiuolaikiniais japonų geografiniais pavadinimais:

Vėlyviausias saulėlydis Japonijoje matomas Jonaguni saloje.

Pastabos:

  • Prie salos pavadinimo galūnė -džima, -šima ir -gašima, reiškianti „salą“ gali būti pridėta ar praleista. Salos, kur įmanoma, išvardytos iš šiaurės į pietus.
  • „Šioto“ (諸島) pakeistas sąraše žodžiu „salos“ išskyrus Riukiu salų grupė (琉球諸島), nes jau yra „Riūkiū salos“. Šis japoniškas pavadinimas nurodo tik tas salas, kurios sudaro Okinavos prefektūrą, o lietuviškas pavadinimas – visą salų grandinę tarp Kiūšū ir Taivano.
  • Riukiu Retto (琉球列島) reiškia teritoriją, kuri priklausė Riukiu karalystei, t. y.: Amami salos, Okinava salos, Mijako salos ir Jaejama salos.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kerr, George H. (2000). Okinawa: the History of an Island People. (revised ed.) Boston: Tuttle Publishing.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Tokijo vėliava
 
Japonijos administracinis skirstymas – 日本 (Nihon)

Regionai ir prefektūros: Regionai
Hokaidas - Tohoku - Kanto - Čiūbu (Hokuriku - Košinecu - Tokajus - Čiūkio) - Kansajus - Čiūgoku - Šikoku - Kiūšiū - Riūkiū

Prefektūros
Aičis - Akita - Aomoris - Čiba - Ehimė - Fukujus - Fukuoka - Fukušima - Gifu - Gunma - Hirošima - Hokaidas - Hiogo - Ibarakis - Išikava - Ivatė - Jamagata - Jamagučis - Jamanašis - Kagava - Kagošima - Kanagava - Kiotas - Kočis - Kumamotas - Mijagis - Mijadzakis - Mijė - Naganas - Nagasakis - Nara - Nijigata - Oita - Okajama - Okinava - Osaka - Saga - Saitama - Šidzuoka - Šiga - Šimanė - Točigis - Tojama - Tokijas - Tokušima - Totoris - Vakajama

Kita
Tokijo seniūnijos

Koordinatės: 26°19′58″ š. pl. 127°44′56″ r. ilg. / 26.33278°š. pl. 127.74889°r. ilg. / 26.33278; 127.74889