Okinavos prefektūra

Koordinatės: 26° š. pl. 128° r. ilg. / 26°š. pl. 128°r. ilg. / 26; 128
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Okinavos prefektūra
沖縄県 Okinawa-ken
Japonijos žemėlapis su paryškinta Okinavos prefektūra
Sostinė Naha
Regionas Kiūšiū
Sala Okinavos salos, Mijako salos, Jaejamos salos
Gubernatorius Hirokazu Nakaima
Plotas 2 275,94 km² (44vieta)
 - % vandens 0,5
Gyventojai  (2009 m. gegužės 1 d.)
 - Gyventojų 1 381 166 (32vieta)
 - Tankis 607 žm./km²
Apskritys 5
Savivaldybės 41
ISO 3166-2 JP-47
Svetainė www.pref.okinawa.jp/
english/
Prefektūros simboliai
 - Gėlė Margoji raudūnė (Erythrina variegata)
 - Medis Okanavinė pušis (Pinus luchuensis)
 - Paukštis Okinavos genys (Sapheopipo noguchii)
 - Žuvis Pterocaesio diagramma

Okinavos prefektūra (jap. 沖縄県 = Okinawa-ken, okinaviškai: Uchinā) – piečiausia Japonijos prefektūra, įsikūrusi Kiūšiū regione. Prefektūrą sudaro šimtai Riukiu salyno salų, 1000 km ilgio virtine nutįsusių į šiaurės vakarus nuo didžiųjų Japonijos salų: Honšiū, Šikoku ir Kiūšiū. Prefektūros sostinė Naha įsikūrusi pietinėje Okinavos salos, kuri yra didžiausia prefektūroje ir tankiausiai apgyvendinta, dalyje. ginčytinos Senkaku salos taip pat priskiriamos prie Okinavos prefektūros.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Riūkiū salų istorija.

Salos, dabar priklausančios Japonijos Okinavos prefektūrai, kadaise priklausė nepriklausomai tautai – Riūkiū karalystei. Gera geografinė padėtis: lengvas susisiekimas su Japonija, Kinija ir kitom pietryčių Azijos šalimis lėmė sėkmingą prekybą, tačiau ilgą laiką Riūkiū karalystė turėjo mokėti duoklę Kinijai.

1609 m. Sacumos klanas, kuris kontroliavo dabartinės Kagošimos prefektūros teritoriją, užgrobė Riūkiū karalystę. Nuo tada Riūkiū karalystė turėjo mokėti duoklę ne tik Kinijai, bet dar ir Sacumai.

Sacuma darė didelę įtaką Riūkiū karalystei. Maždaug Meidži restauracijos laikotarpiu Japonija prisijungė buvusią karalystę kaip savo koloniją ir pavadino ją Okinava han. Okinava buvo paskelbta prefektūra tik 1879 m., tuo tarpu 1872 m. visos kitos Japonijos teritorijos buvo paskelbtos prefektūromis.

Nuo 1945 m. iki 1972 m. Okinava buvo okupuota JAV.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Okinavos prefektūrą sudarančios salos

Okinavos salos yra padalytos į tris archipelagus. Nuo šiaurės rytų iki pietvakarių, tai:

Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Okinavos prefektūros žemėlapis

Okinavos prefektūroje yra 11 miestų.

Miesteliai ir kaimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesteliai ir kaimai pagal apskritį.

Miestų, miestelių ir kaimų susijungimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Klimatas ir gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salos, priklausančios prefektūrai, yra koralinės kilmės, todėl dėl lietaus erozijos čia atsirado daug uolų, kurios labai pagelbėjo Okinavos mūšio metu. Turistus ypatingai traukia plati klintinė Giokusendo ola.

Sakoma, kad Okinavos paplūdimiai – gražiausi Japonijoje. Klimatas taip pat labai tinkamas poilsiavimui – didžiąją metų dalį čia laikosi ne žemesnė kaip 20 °C temperatūra.

Okinavos gyventojai pasižymi ilgaamžiškumu. Čia šimtamečių gyvena daugiau nei bet kur kitur Japonijoje, o vidutinė gyvenimo trukmė yra pati didžiausia pasaulyje: vyrai čia gyvena vidutiniškai 90 metų, moterys – net 93 metus. Teigiama, kad taip yra dėl to, jog Okinavos gyventojai daugiausiai minta žuvimi ir daržovėmis.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karatė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Karatė.

Okinava – karatė kovos menų gimtinė. Keletas stilių atsirado būtent čia. Tai Shotokan, Shorin-Ryu, Wado Ryu, Uechi Ryu, Goju Ryu, Isshin-Ryu, Shito-Ryu, Moto bu Ryu, Shorinji Ryu ir Shuri-Ryu.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Okinavos prefektūroje esti šios sporto komandos.

Futbolo:

Beisbolo:

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oro uostai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prefektūroje yra net 13 oro uostų.

Autostrados[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai greitkeliai Okinavos prefektūroje – Okinavos autostrada. Taip pat svarbūs greitkeliai – Nahos oro uosto greitkelis ir 58, 329, 330, 331, 332, 390, 449, 505, 506 ir 507 plentai.

Geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Okinavos vienbėgis geležinkelis – vienintelis geležinkelis prefektūroje. Traukinys pakankamai negreitas – jo didžiausias greitis 65 km/h.

Uostai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Okinavos prefektūra turi daug uostų. Pagrindiniai šeši yra įsikūrę Nahoje, Untene, Kinvane, Nakagusukavane, Hirare ir Išigakyje.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Okinavos prefektūra – kelionių gidai, susiję su straipsniu
Okinavos kontūrai        Okinavos prefektūra
Miestai
Ginovanas | Išigakis | Itomanas | Mijakodžima | Nagas | Naha (sostinė) | Nandžio | Okinava (miestas) | Tomigusuku | Urasojė | Uruma
Apskritys
Kunigamio apskritis | Mijako apskritis | Nakagamio apskritis | Šimadžiris | Jaejama


Tokijo vėliava
 
Japonijos administracinis skirstymas – 日本 (Nihon)

Regionai ir prefektūros: Regionai
Hokaidas - Tohoku - Kanto - Čiūbu (Hokuriku - Košinecu - Tokajus - Čiūkio) - Kansajus - Čiūgoku - Šikoku - Kiūšiū - Riūkiū

Prefektūros
Aičis - Akita - Aomoris - Čiba - Ehimė - Fukujus - Fukuoka - Fukušima - Gifu - Gunma - Hirošima - Hokaidas - Hiogo - Ibarakis - Išikava - Ivatė - Jamagata - Jamagučis - Jamanašis - Kagava - Kagošima - Kanagava - Kiotas - Kočis - Kumamotas - Mijagis - Mijadzakis - Mijė - Naganas - Nagasakis - Nara - Nijigata - Oita - Okajama - Okinava - Osaka - Saga - Saitama - Šidzuoka - Šiga - Šimanė - Točigis - Tojama - Tokijas - Tokušima - Totoris - Vakajama

Kita
Tokijo seniūnijos

26° š. pl. 128° r. ilg. / 26°š. pl. 128°r. ilg. / 26; 128