Mijakodžima

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mijakodžima
Duomenys
Šalis: Japonijos vėliava Japonija
Administracinė priklausomybė: Mijako miesto dalis
Didžiausias miestas: Mijako
Jūra: Rytų Kinijos jūra, Filipinų jūra
Salynas: Mijako salos
Plotas: 158,87 km²
Pakrantės ilgis: 117,5 km
Aukščiausias taškas: 114,8 m
Gyventojų skaičius: 55 914 (2005 m.)
Gyventojų tankumas: 275,4 žm./km²
Žemėlapis

Mijakodžima, arba Mijako sala (jap. 宮古島, mij. ミャーク (mjaaku), oki. なーく (naaku)) – didžiausia ir labiausiai apgyvendinta sala tarp Okinavos prefektūroje esančių Mijako salų. Mijakodžima administruojama kaip Mijakodžimos miesto dalis, o pastarajam priklauso dar 5 apgyvendintos salos.

Saloje nuo seno vartojama vietinė, mijakų, kalba.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mijako sala įsikūrusi beveik pusiaukelėje tarp Okinavos pagrindinės salos (300 km) ir Taipėjaus Taivane (400 km atstumu). Sala yra 158,70 km² ploto ir yra ketvirta pagal dydį Okinavos prefektūroje. Sala trikampės formos ir sudaryta iš riūkiūietiškų klinčių. Mijakodžimoje neretos sausros, būna taifūnų. Rytiniame krante esantis iškyšulys yra laikomas vaizdingiausia vietove saloje ir yra įtrauktas į nacionalinį Japonijos vaizdingųjų vietų registrą. Kitos turistus pritraukiančios vietos – Maehamos ir Painagamos paplūdimiai, Vokiečių kultūros centras ir vaizdai nuo Irabu salos. Netoliese esančios Irabu, Ikemos, Kurimos salos yra sujungtos tiltais.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salos vyrauja pereinamasis klimatas tarp pusiaujinio ir drėgno subtropinio. Būdingos karštos, drėgnos vasaros ir labai švelnios žiemos. Vėsiausias mėnuo – sausis (vidutinė temperatūra 18 laipsnių celsijaus), karščiausias – liepa (vidutinė temperatūra 28,7 celsijaus). Krituliai gausūs ištisus metus, o daugiausiai jų iškrenta rugpjūtį, mažiausiai – liepą ir sausį.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saloje paplitęs išskirtinis festivalis, Paantu, švenčiamas senojo (mėnulio) kalendoriaus devintąjį mėnesį. Trys vyrai, apsidengę žolėmis, lapais ir išsitepę purvu vaikšto aplink miestelį besisvaidydami purvais ant žmonių, automobilių ir namų. Tikima, kad Paantu metu išpurvintiesiems seksis visus metus.

Mijako taip pat turi išskirtinę sobos rūšį.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saloje auginamos cukranendrės, iš kurių vėliau gaminamas rudasis cukrus. Be žemdirbystės sala daug įplaukų gauna iš turizmo. Saloje veikia Mijako oro uostas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mijakodžima – kelionių gidai, susiję su straipsniu