Riešės valsčius
Išvaizda
54°49′š. pl. 25°14′r. ilg. / 54.81°š. pl. 25.24°r. ilg.
Riešės valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Riešė, Didžioji Riešė (1873), Verkių Riešė (XX a.) |
Rusijos imperija | |
Vilniaus gubernija | Vilniaus apskritis (186?–1915) |
Lenkija | |
Vilniaus apygarda (1919–1920) Vidurinė Lietuva (1920–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Vilniaus apskritis (1919–1922) Vilniaus-Trakų apskritis (1922–1939) |
Lietuva | |
Vilniaus kraštas | Vilniaus apskritis (1939–1941) |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Vilniaus apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Vilniaus apskritis (1944–1950) |
Riešės valsčius (rus. Рѣшанская волость, lenk. gmina Rzesza) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Riešė, kurį laiką – Didžioji Riešė, XX a. tarpukariu – Verkių Riešė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minimas nuo XIX a. vidurio Vilniaus gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Nemenčinės rajonui (2 apylinkės) ir Vilniaus rajonui (15 apylinkių).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1869 m. | 6467 | 543 kiemai [2] | 141 | ||
1874 m. | 5726 | 560 kiemų [3] | 10 seniūnijų | 180 | |
1880 m. | 5780 | 557 kiemai [4] | 10 seniūnijų | 180 | |
1885 m. | 5852 | 554 kiemai [5] | 10 seniūnijų | 180 | |
1890 m. | 6372 | 554 kiemai [6] | 10 seniūnijų | 168 | |
1949-01-01 (išsamiau) |
418 | 17 apylinkių [7] |
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] | Apylinkė, 1949 m.[12] |
---|---|---|---|
Ažulaukė | - | - | Ažulaukės apylinkė |
Bieliūnai | Бѣлунское | Biełuny | - |
Buivydiškės | - | - | Buivydiškių apylinkė |
Bukiškis | Букишское | Bukiszki | Bukiškio apylinkė |
Čekoniškės | Цѣхановишское | Ciechanowiszki | - |
Didieji Gulbinai? | - | - | Gulbinų apylinkė |
Galinė | Галинское | Halin | - |
Klapiniškės | - | - | Klapiniškių apylinkė |
Kryžiokai | Крижакское | Krzyżaki | - |
Lindiniškės | - | - | Lindiniškių apylinkė |
Nemenčinėlė | Неменчинковское | Niemenczyn | - |
Palaukinė | - | - | Palaukinės apylinkė |
Papiškės | - | - | Papiškių apylinkė |
Pilaitė | Замечковское | Zameczek | - |
Riešė | Рѣшанское | Rzesza | Riešės apylinkė |
Skauduliškės | - | - | Skauduliškių apylinkė |
Sudervė | Судервянское | Suderwa | Sudervės apylinkė |
Šeškinė | - | - | Šeškinės apylinkė |
Šilėnai | - | - | Šilėnų apylinkė |
Švedai | - | - | Švedų apylinkė |
Verkiai | Верковское | Werki | Verkių apylinkė |
Viršuliškės | - | - | Viršuliškių apylinkė |
Žudiškės | - | - | Žudiškių apylinkė |
Iš viso: | 10 seniūnijų | 10 seniūnijų | 17 apylinkių |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 141 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 287 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 191
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 411 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 510–511 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 10–13 psl.
- ↑ Rzesza. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 187 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 193–194
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)