Elena Nijolė Bukelienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elena Nijolė Bukelienė (1934 m. rugpjūčio 14 d. Kungiai – 2006 m. gruodžio 25 d. Vilnius) – lietuvių literatūros tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1958 m. baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1958 m. mokytojavo Telšių raj. Ubiškės vidurinėje mokykloje. 19601964 m. studijavo aspirantūroje. 1973 m. filologijos mokslų kandidatė. 1964–1998 m. dėstė Vilniaus universitete, nuo 1991 m. profesorė.

1995 m. Lietuvos kultūros fondo tarybos narė.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Darbuose vyrauja kūrėjo gyvenimo ir kūrybos dermės aspektas. Kritiškai įvertino socialistinio realizmo stereotipus lietuvių prozoje. Paskelbė straipsnių apie A. Biliūno, M. Katiliškio, B. Radzevičiaus, A. Ramono kūrybą. Parengė chrestomatiją 12 klasei, skaitinių mokykloms, L. Dovydėno „Raštus“ (t. 2, 2002 m.).[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Avyžius, monografija, 1975 m.
  • Juozas Paukštelis, monografija, 1985 m.
  • Juozas Kralikauskas, monografija, 2002 m.
  • Prozos keliai keleliai, literatūros kritikos straipsnių ir recenzijų rinkinys, 1999 m.
  • XX amžiaus lietuvių literatūra, viena autorių, 1994 m.
  • Lietuvių literatūra: XX a. vidurys, 1989 m.
  • Lietuvių literatūra: XX a. antroji pusė (1956–1988 m.), 1990 m.
  • Lietuvių literatūra. XX a. vidurys ir antroji pusė (1940–1997 m.), bendraautorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, 1995 m.
  • Proza ties tūkstantmečio riba, 2004 m.
  • Tarp rašytojo ir skaitytojo, 2006 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Elena Baltutytė. Elena Nijolė Bukelienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 582 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]