Reiskių tyras
55°49′44″ š. pl. 21°33′13″ r. ilg. / 55.82889°š. pl. 21.55361°r. ilg.
Reiskių tyras – pelkė vakarų Lietuvoje, Plungės rajono pietvakariuose, 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Kulių, Kulių miškuose. Užima 8,75 km² plotą. Būdinga plyninė aukštapelkė, aplink ją – kimininiai plynraisčiai. Vidurinėje dalyje gausu ežerokšnių, telkšo Reiskių ežeras (4 ha). Rytiniu tyro pakraščiu teka Minijos intakas Alantas, šiaurės vakaruose prasideda Minijos baseino upeliai – Kartenalė II ir Tyrupis, o pietuose – Trumpės intakai.
Tyro vidurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje gausu aukštapelkinių duburių, ežerokšnių. Vidinių sausmių bendras plotas – 6,4 ha. Durpių sluoksnis vidutiniškai 3,9 m (didžiausias storis – 8,3 m). Durpių ištekliai – 26,6 mln. m³. Būdingos fuskuminės durpės kurių vidutinis susiskaidymas – 16 %, peleningumas – 3,5 %, drėgnumas – 90 %. Po durpėmis slūgso molis ir smėlis.[1]
Reiskių tyras paskelbtas Reiskių tyro telmologiniu draustiniu (plotas 4,05 km²). Jo paskirtis – išsaugoti Reiskių tyro pelkę bei apypelkę, vertingą kraštovaizdį, būdingą Žemaičių aukštumos vakariniam šlaitui, įvairiarūšę miško fauną, retuosius augalus ir jų augavietes, upelių tinklą Minijos ir Jūros upių baseino takoskyroje. Čia auga saulašarės, spanguolės, sutinkamos medšarkės, tetervinai bei dirviniai sėjikai.
Prie tyro įsikūrę Reiskių, Palioniškių, Unkurių kaimai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Reiskių tyras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 525
|