Raudondvario šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

54°56′07″š. pl. 23°47′00″r. ilg. / 54.9354°š. pl. 23.7833°r. ilg. / 54.9354; 23.7833

Raudondvario šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia

Vyskupija	Kauno
Dekanatas	Kauno II
Savivaldybė	Kauno rajonas
Gyvenvietė	Raudondvaris
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1938 m.
Stilius	Istoristinė

Raudondvario šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Raudondvario kaime, Nevėžio slėnio dešiniajame krante, prie Kauno-Jurbarko kelio. Istoristinė, turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų. Daug sakralinio meno kūrinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raudondvaryje 1785 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1795 m. tapo Vilkijos parapijos filija. Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius 1851 m. skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. 1852 m. įkurta parapija, kuriai priskirta dalis Vilkijos bei Kauno parapijų kaimų. Pagal italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą 1852–1856 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1861 m. – mūrinė klebonija. Bažnyčią 1857 m. birželio 2 d. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius, jai duotas vardas „Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Įžengimas į Dangų“. 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

Bažnyčia 1915 m. sugriauta. Griuvėsiai pradėti valyti 1927 m. Pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą mūrinė bažnyčia 1930–1938 m. atstatyta. Statyba rūpinosi klebonas Stanislovas Irtmanas. Ją 1938 m. dekoravo dailininkės G. Butauskaitė ir A. Klimaitė, tų metų spalio 3 d. ją konsekravo arkivyskupas Juozapas Skvireckas, bažnyčiai suteiktas naujas vardas – „Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės“.^[1] Į bažnyčią 1944 m. pataikė dvi bombos. Ji buvo apgriauta, pramušti perdengimai, numuštas vieno bokšto viršus. Kunigo Antano Slavinsko iniciatyva 1957 m. bažnyčia suremontuota.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia istoristinė, turi neobaroko ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano (53 × 27 m), bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Bažnyčioje yra Aleksandro Sledzinskio piešti Kryžiaus kelio stočių paveikslai (1935 ir 1957 m. restauruoti), G. Berti paveikslai „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“, „Šv. Juozapo mirtis“. Šventoriuje palaidotas Raudondvario klebonas Jurgis Kuzmickas (1916–1992).

Šoniniame altoriuje yra italų skulptoriaus I. Pampalonio sukurti Vandos Tiškevičienės ir jos sūnaus Mykolo Tiškevičiaus, anūko žmonos Elzbietos Klaros Bankroft-Tiškevičienės antkapiniai paminklai. Prie senosios bažnyčios buvusiame Tiškevičių mauzoliejuje buvo palaidotas ir pats bažnyčios fundatorius Benediktas Emanuelis Tiškevičius, išliko tik jo paminklo postamentas su užrašu. Mauzoliejus neišliko, grafų šeimos amžinojo poilsio vieta yra bažnyčios šventoriuje. Čia, prie galinio fasado sienos, pastatyti atminimo akmenys.