Vilniaus rytojus

Vilniaus rytojus – savaitinis politikos, visuomenės ir literatūros iliustruotas laikraštis, Vilniaus krašto lietuvių laikraštis, leistas 1928 m. gruodžio 1 d. iki 1937 m. spalio 26 d. Vilniuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išėjo sujungus „Vilniaus aidą“, „Dirvą“ ir „Kelią“. Leido laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas. Leidėjas ir redaktorius Julius Navikas (1854–1938 m.). 1928 m. – savaitraštis, o nuo 1929 m. spalio 16 d. (Nr. 45) – du kartus per savaitę su priedais: nuo 1923 m. ėjusio – „Mūsų artojas“ – ūkininkams, nuo 1932 m. – „Aušrelė“ – vaikams. 1928–1929 m. leistas 8 puslapių apimties. 1930 m. laikraštis sumažėjo iki 4 puslapių.^[1] Spausdino spaustuvė „Ruch“ Vilniuje. Leido priedus „Vilniaus rytojus“, „Iliustruotas Velykų priedas“. Nuo 1938 m. balandžio 29 d. vietoje „Vilniaus rytojaus“ pradėjo eiti „Aidas“.

Ragino lietuvius saugoti kultūrą, tautiškumą, ginti savo teises, informavo apie Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, užsienio įvykius ir kt. Leidinį lenkų valdžia konfiskuodavo, sustabdydavo. Nuo 1937 m. lapkričio 14 d. iki 1938 m. balandžio 22 d. vietoje „Vilniaus rytojaus“ ėjo vienkarčiai leidiniai skirtingais pavadinimais: „Atbalsiai“, „Atgarsiai“, „Gyvenimas“, „Kelias“, „Lietuvis“, „Mūsų balsas“, „Mūsų buitis“, „Mūsų dienos“, „Mūsų kelias“, „Mūsų likimas“, „Mūsų mintys“, „Mūsų žinios“, „Naujienos“, „Paskutinės žinios“, „Pastangos“, „Reikalai“, „Sąlygos“, „Šis tas naujo“, „Šventadienis“, „Takas“, „Tautietis“, „Tautos kelias“, „Viltis“.

Laikraščio redakcinį kolektyvą sudarė Vincas Budrevičius, Rapolas Mackonis (Mackevičius), Antanas Juknevičius, Silvestras Urbonavičius.

Bendradarbiavo P. Kunavičius, Matas Untulis, R. Vitkauskas, Juozas Zubrys ir kt.

Faktiškasis redaktorius Vincas Budrevičius. ^[2]