Raguvėlės koplyčia
55°39′13.42″ š. pl. 24°39′42.8″ r. ilg. / 55.6537278°š. pl. 24.661889°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Anykščių rajonas |
| Gyvenvietė | Raguvėlė |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1849 m. |
| Stilius | romantizmas, pseudogotika |
Raguvėlės koplyčia – Raguvėlės dvaro koplyčia, esanti Raguvėlės (Troškūnų sen., Anykščių raj.) pietiniame pakraštyje, Juostos kairiajame krante, 0,2 km į pietus nuo kelio 121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys .
Pseudogotinio stiliaus koplyčia–mauzoliejus, kuriame ilsisi garsios Komarų giminės atstovų palaikai, yra Raguvėlės dvaro architektūrinio ansamblio dalis, esanti besiribojančio Panevėžio rajono dalyje.[1] Koplyčią supa senosios nebeveikiančios kapinaitės (unik. objekto kodas 1663).[2] Jų teritorija užima 29 x 28 m plotą, aptverta raudonų plytų tvora, pastatyta ant senosios tvoros pamatų. Komarų šeimos koplyčia stovi kapinių centre. Yra išlikę antkapiniai paminklai Antanui Komarui (1844-1901), Vladislavui Komarui (1910-1944), Konstantinui Komarui (mirė 1940 m.).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčia pastatyta 1849 m. Po 1863–1864 m. sukilimo koplyčia paversta stačiatikių cerkve. Sovietmečiu pastate buvo dujų sandėlis. Koplyčia restauruota tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Smarkiai nukentėjusi sovietmečiu (buvo be stogo, labai nuniokotu altoriumi), koplyčia sutvarkyta 1991 m.
Gretimame miškelyje netoli koplyčios, prie kelio į Tumagalį, 1863 m. buvo pakarti sukilėliai. Jų atminimui 1989 m. rugsėjo 24 d. atidengtas stogastulpis (aut. P. Rumčikas).
1999 m. buvo įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą (unik. objekto kodas 24853).[3]
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčia pastatyta pagal architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą. Ji stačiakampio, artimo kvadratui plano (9,45 x 8,06 m), kompaktinio tūrio, 2 patalpų su rūsiu. Įėjimas į pastatą rytiniame fasade. Stilius – romantizmas. Pastatas pasižymi išradinga gotikos formų interpretacija.
Pagrindinis fasadas yra simetriškas, jo centre – smailiaarkis portalas. Virš durų – Komarų šeimos herbas. Portalas įrėmintas masyviais kontraforsais, kuriuos užbaigia šešiabriauniai kuorai. Tarp jų esantį frontonėlį skaido smailiaarkės ir trilapės nišos. Abipus portalo simetriškai komponuojamos smailiaarkės nišos, imituojančios langus. Nišas vainikuoja profiliuoti archivoltai, išryškinti kontrastingai šviesia spalva. Šoninius koplyčios fasadus tolygiai skaido išdėstyti langai bei langus imituojančios nišos.
Koplyčios kompaktišką vidaus erdvę puošia pagrindinis akcentas – vakarinėje pusėje esantis simetrinis dviejų tarpsnių altorius. Pro kairėje altoriaus pusėje esančiomis medinėmis durimis patenkama į laidojimo rūsį, į kurį veda statūs laiptai bei cilindriniu skliautu dengtas siauras prieangis. Rūsio patalpa dengta cilindriniu skliautu, joje įrengta laidojimo kripta su dviem pusapskritėmis nišomis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.panrs.lt/paminklai/statiniai/g221k.htm Archyvuota kopija 2013-12-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.
- ↑ „Koplyčia-mauzoliejus“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.