Pereiti prie turinio

Purvių atodanga

Koordinatės: 56°12′15″š. pl. 22°38′21″r. ilg. / 56.20419°š. pl. 22.63918°r. ilg. / 56.20419; 22.63918
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

56°12′15″š. pl. 22°38′21″r. ilg. / 56.20419°š. pl. 22.63918°r. ilg. / 56.20419; 22.63918

Purvių atodangos fragmentas vasarą (žvelgiant nuo laiptų)
Laiptai, vedantys prie atodangos

Purvių atodanga – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Ventos regioniniame parke Akmenės rajone, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių miškų urėdijos Ventos girininkijos (502 kv., 40, 43, 45 skl.) teritorijoje, Viliošių kaime, dešiniajame Ventos upės krante. Pasiekiama pasukus į pietvakarius iš kelio  155  KuršėnaiMažeikiai  ties Purvių autobusų stotele (ji yra tarp Ventos miesto ir Viliošių), pavažiavus lauko keliuku apie 1 km (yra kelio nuorodos).

Paskelbta saugoma 2008 m. Atodanga unikali atsidengiančiomis kvartero sistemos Viduriniojo Nemuno nuogulomis. Tai bene vienintelė Baltijos šalyse (yra dar Rokų atodanga) paskutinio tarpledynmečio Mickūnų 3-iojo pašiltėjimo (prieš 35 000 metų) atodanga. Siekiama išsaugoti Viduriniojo Nemuno glacigeninių nuogulų pjūvį, liudijantį atodangos sandarą, ledynmečio prieledyninių nuogulų susidarymą ir klimato kaitos paleogeografiją šiame regione.

Buvęs Ventos regioninio parko direktorius Apolinaras Nicius jau seniai susidomėjo vaizdinga rausva atodanga gražiame Ventos vingyje. Buvo kreiptasi į geologus, kurie ištyrė šią atodangą ir nustatė jos didžiulę vertę.

Atodangą 2006 m. tyrinėjo Lietuvos geologijos tarnybos geologai bei Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai. 2007 m. ją aplankė geologai-kvarteristai, dalyvavę tarptautiniame kvarteristų simpoziume.

2011 m. Ventos regioninio parko direkcija mažai dar žinomą atodangą pritaikė lankymui – iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų buvo įrengti laiptai, kuriais galima nulipti iki atodangos, taip pat apžvalgos aikštelė, iš kurios matosi Ventos vingiai, pastatytas informacinis stendas.

Pavasarį atodanga dažnai veikiama upinių procesų, šoninės erozijos. Vyrauja molio, dumblo, smulkaus ir smulkučio smėlio nuogulos. Dumble dažnai aptinkami organinės medžiagos mikrosluoksniai. Retkarčiais nuosėdinėje medžiagoje aptinkamas ir žvirgždas, 1–2 cm skersmens.

Atodanga aprašyta pagal iškastas dvi perkasas, nuo apačios į viršų, nuo Ventos vandens lygio. Pirmame ir antrame pjūvyje buvo paimti sporų ir žiedadulkių, radiokarboninio ir moliuskų mėginiai, kuriais remiantis buvo nustatytas Purvių atodangos amžius. Mokslininkai teigia, kad minėtos nuosėdos susiklostė kai vyravo vidutinės ir arktinės klimatinės sąlygos. Tyrimai parodė, kad Ventos krašte prieš paskutinįjį ledynmetį vyravo šaltas, drėgnas ir atšiaurus klimatas, ledynas iš šiaurės pusės jau buvo priartėjęs. Kraštovaizdis buvo atviras, daugiausiai augo viksviniai augalai, buvo ir medžių – tundra su beržais, pušimis, beržais keružiais ir kadagiais. Purvių atodanga prieš 35 000 metų buvo ties upeliu, įtekančiu į milžinišką Ventos ežerą, tyvuliavusį prieš 70 000–35 000 metų. Atodangoje rastas ir medienos fragmentas, kurio amžius irgi apie 35 000 metų.

  • Atodangos aukštis: 3,6 m
  • Ilgis: 20 m
  • Plotas: 0,10 ha
  • Sudėtis: kvartero sistemos Viduriniojo Nemuno nuogulos
  • Amžius: apie 35 tūkst. metų (kvartero periodas, Vidurinysis Nemunas)