Protinis atsilikimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Protinis atsilikimas dar vadinamas oligofrenija, ir skirstomas į tris pagrindines rūšis pagal sunkumą - debilumas, imbecilumas, idiotija.

Tai įgimta arba iki 3 m. amžiaus pasireiškusi silpnaprotystė. Pastebėta, kad kuo didesnio laipsnio yra protinis atsilikimas, tuo dažniau jo priežastis būna paveldėjimas.

Įgyta silpnaprotystė vadinama demencija. Šis sutrikimas gali pasireikšti dėl genetinių ligų arba žalingų faktorių iki gimimo, gimdymo metu ar iki 3 m. amžiaus: traumos, infekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai, toksinių medžiagų poveikis. Dauguma atvejų priežasties nustatyti nepavyksta.

Protinio atsilikimo rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lengvas protinis atsilikimas – debilumas. Debilų IQ yra 50 - 70. Šį protinį atsilikimą sunku diagnozuoti, ypač atskirti nuo apleistų, neauklėjamų, lėtinėmis ligomis sergančių vaikų.

Kasdieniame gyvenime šie asmenys paprastai atrodo sveiki, tačiau jų gebėjimai mokytis bei adekvačiai suvokti veiksmus ir aplinką akivaizdžiai prastesni nei sveiko žmogaus, vartojamas žodynas skurdus. Gerai funkcionuoja tik konkretusis mąstymas - tiesmukas, siauras, apribotas tuo kas akivaizdu ir matoma, reikalinga pasiekti rezultatui neatsižvelgiant į pasekmes ar tolimesnes perspektyvas. Nėra arba silpnas abstraktus analitinis mąstymas – gebėjimas matyti bendrą vaizdą, susieti įvykius ar reiškinius, numatyti galimas pasekmes ar priežastis. Visuomet kaltina aplinką ir/ar aplinkinius, neturi savikritikos bei kritinio mąstymo, egocentriški, grubūs, lengvai pasiduoda kitų įtakai, nesuvaldo savo emocijų bei potraukių.

Daugelis šį sutrikimą turinčių suaugusiųjų gali gyventi savarankiškai, dirbti ir palaikyti santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje. Sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiausiai praktinių ir minimalių akademinių įgūdžių – atlikti mechaninį ar dalinai kvalifikuotą darbą. Lengvo protinio atsilikimo žmonių elgesio emociniai ir socialiniai sunkumai yra panašesni į tuos sunkumus, su kuriais susiduria ir sveiki žmonės, negu į tas specifines problemas, kurios būdingos vidutinio ar sunkaus protinio atsilikimo asmenims.

Debilumo sutrikimą turintiems asmenims išduodamas vairuotojo pažymėjimas, jiems leidžiama tuoktis bei atlikti karinę tarnybą, teismo atveju jie yra pakaltinami.

  • Vidutinis protinis atsilikimas – imbecilumas. Imbecilų IQ yra 35 - 50. Jie neturi gebėjimo abstrakčiai mąstyti, skaičiuoti, nesugeba sukoncentruoti dėmesio, atmintis – trumpalaikė, mechaninė, tačiau jie gali išmokti rašyti bei skaityti.

Socialiniu požiūriu šie žmonės pasiekę tam tikrą išsivystymą – yra normaliai judrūs ir fiziškai aktyvūs, sugeba užmegzti kontaktą ir bendrauti su kitais, dalyvauti paprastoje socialinėje veikloje. Kartais gali būti grubūs, egocentriški.

Šį sutrikimą turintieji gali išmokti atlikti primityvų darbą ir dirbti jį su priežiūra. Suaugusieji su vidutiniu protiniu atsilikimu retai gali gyventi visiškai savarankiškai, dažniausiai reikalinga priežiūra.

Imbecilai atleidžiami nuo karinės tarnybos, teismo atveju laikomi nepakaltinamais, jiems neišduodamas vairuotojo pažymėjimas, draudžiama tuoktis.

  • Sunkus protinis atsilikimas – idiotija. Idiotų IQ yra mažesnis nei 35. Visos jų protinės funkcijos sutrikusios: neišmoksta kalbėti arba kalbos supratimas ir vartojimas stipriai ribotas, geriausiu atveju gali suprasti paprastus paliepimus ir ko nors primityviai paprašyti. Veiksmai – nevalingi, impulsyvūs, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga – nesugeba pasirūpinti savimi, neturi maitinimosi, higienos įgūdžių.

Būdingi sunkūs neurologiniai ar kiti fiziniai sutrikimai, tokie kaip epilepsija, regos ar klausos pakenkimai, kurie ir riboja judrumą. Tai liudija kliniškai reikšmingą centrinės nervų sistemos pažeidimą ar neišsivystymą.

Formali riba tarp imbecilumo ir idiotijos yra gebėjimas išmokti rašyti.

Diagnostika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Psichiatrai atlieka detalų ištyrimą (testais, IQ įvertinimu, vaiko gyvenimo anamnezės surinkimas ir kt.), išsiaiškina, ar nėra kitų defektų. Jei reikia,atliekami genetiniai tyrimai.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaikų su protiniu atsilikimu rūpinimasis bei integracija į visuomenę susideda iš gydytojų, pedagogų, socialinių darbuotojų, artimųjų bendradarbiavimo. Svarbu pabrėžti tai, kad vaikas geriau ugdosi būdamas namuose, su artimaisiais. Prireikus jam taikoma reabilitacija, sunkiais atvejais apgyvendinamas internatinio pobūdžio įstaigose, kad būtų užtikrinta maksimali gyvenimo kokybė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Protinis atsilikimas