Priklausomybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Priklausomybėpsichikos sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą neribotą kiekį kartų siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivazdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai.

Priklausomybei susiformuoti reikalingas vartojamos medžiagos kiekis bei trukmė priklauso nuo individualios fiziologijos bei cheminės medžiagos tipo – vienais atvejais gali atsirasti ir po pirmo suvartojimo, kitais atvejais po keliasdešimties kartų ar po keletos metų stabilaus vartojimo. Kai kurios kartu suvartojamos medžiagos gali veikti kaip katalizatorius. Priklausomybės atsiradimui būdingas "jungiklio efektas" – po sužadinimo smegenyse įvykus tam tikriems pokyčiams ir persitvarkymui, ji be atskirų pavojaus ženklų gali susiformuoti vos per kelias valandas. Įvykus šiems smegenų pokyčiams asmens gyvenimas pasikeičia labai stipriai bei ilgam ar net negrįžtamai – visam likusiam gyvenimui. Efektyvių sėkmingų gydymų kursų trukmės svyruoja nuo kelių mėnesių iki kelių metų, tačiau dažnu atveju pacientai juos nutraukia negalėdami ištverti nemalonių pašalinių reiškinių.
Didžiausia tikimybė greitai susiformuoti priklausomybėms bet kokiame amžiuje yra smegenis veikiančias medžiagas įvedant intraveniškai. Taip pat, bet kokiu būdu įvedamoms medžiagoms paauglystėje, kadangi smegenų vykdomosios funkcijos vis dar intensyviai vystosi ir formuojasi.

Priklausomybė dažnai išprovokuoja kitokio pobūdžio šalutines problemas – tiek socialines, tiek psichologines, tiek patologines.

Priklausomybė gali būti fizinė ir psichologinė.

Psichologinė priklausomybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Psichologinė priklausomybė – stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui.
Labiausiai paplitusios ir žinomos psichologinės priklausomybės yra azartiniams žaidimams, apsipirkinėjimui, interneto naršymui, bendravimui, pornografijai, seksui, darbui. Paskatinimo valdomas ar susietas su apibrėžtu atlygiu atsakas yra dominuojanti priklausomybės forma kontroliuojanti ar prognozuojanti individų elgesį.

Psichologinė priklausomybė gali išsivystyti kartu su fizine, dažnai susijusi su neįprastai didele tolerancija cheminėms medžiagoms. Tai gali įvykti vartojant fizinę priklausomybę sukeliančias narkotinės medžiagos. Plačiausiai žinomos ir tokią priklausomybę galinčios sukelti medžiagos − nikotinas, kofeinas, etanolis, cukrus, druska.

Psichologinę priklausomybę turintis asmuo, neturėdamas galimybės užsiimti atitinkama veikla ar suvartoti atitinkamos medžiagos, patiria psichologinį diskomfortą, nerimą, tampa dirglus ar net agresyvus.
Ši priklausomybės forma priklauso ir nuo žmogaus valios – psichologinę priklausomybę įmanoma nugalėti vien valios pastangomis, jei individas savo priklausomybę suvokia ir pripažįsta. Siekiant efektyvesnio atsistatymo ir sklandesnio progreso rekomenduojama kreiptis į savitarpio pagalbos grupes arba tos srities specialistus. Lietuvoje veikia priklausomybės ligų centrai bei savitarpio pagalbos grupės dedikuoti skirtingoms priklausomybėms: anoniminiai lošėjai, anoniminiai narkomanai, anoniminiai alkoholikai ir t.t.

Fizinė priklausomybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esant fizinei priklausomybe individas patiria fizinį diskomfortą, būdingas abstinencijos sindromas, kuomet organizmas negauna medžiagos, nuo kurios asmuo yra priklausomas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]