Kriptovaliuta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kriptovaliuta – skaitmeninė valiuta, leidžianti anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus tiesiogiai tarp vartotojų (P2P), nesinaudojant bankais ar kitais tarpininkais. Kriptovaliutos yra decentralizuotos, neprižiūrimos jokios šalies valdžios institucijų ir nėra leidžiamos centrinių bankų, jų operacijų kodai užšifruojami kriptografijos dėka. Kriptovaliuta atlikus finansinę operaciją, ši operacija įrašoma į tos valiutos „blokų grandinę“ (angl. blockchain). „Blokų grandinė“ yra tarsi kriptovaliutos buhalterinė knyga, kurioje saugiai kaupiama informacija apie kiekvieną kada nors ta kriptovaliuta atliktą operaciją. Kriptovaliutų vienetai sukuriami vykstant technologiniam procesui, vadinamam „kasimu“. Kriptovaliutą norintys kasti žmonės parsisiunčia ir į kompiuterį įdiegia tam skirtas programas. Tada kompiuteris atlieka matematinius skaičiavimus, kurių metu kuriami nauji kriptovaliutų vienetai.[1]

2017 m. atsirado daugybė tarpininkų, keičiančių eurus, dolerius ir kt. valiutas į bitkoinus, taip pat siūlančių atsidaryti sąskaitas. „Bitcoin“ pagal rinkos kapitalizaciją yra brangiausiai įvertinta valiuta.[2] 2017 m. bitkoinas tapo spekuliacijų taikiniu, jo kaina taip smarkiai svyravo, jog su valiuta buvo nebegalima atsiskaityti internetu. Atsiradus daugybei tarpininkų, padidėjo ir bitkoino vagysčių rizika, įvairių sukčių. Per juos išnyko ir anonimiškumas.[3] Kompiuteriniai įsilaužėliai ne kartą buvo pavogę milijonines „Ethereum“ platformos „Eterio“ valiutos sumas ir jie liko nenubausti.[4] Be to, 2017 m. atsirado beverčių kriptovaliutų tarpininkų, siūlančių praturtėti finansiškai nenuovokiems žmonėms.[5] Viena iš jų, „Dogecoin“, sukurta kaip parodija.[6]

2021 m. yra priskaičiuojama daugiau kaip 8300 skirtingų kriptovaliutų.[7] Dauguma naujų kriptovaliutų yra išleidžiama į rinką per pirminius kriptovaliutų siūlymus (angl. Initial Coin Offering; ICO). Vieną sėkmingiausių pirminių kriptovaliutos siūlymų atliko lietuviškas startuolis „Bankera“, kuris pritraukė 122 mln. eurų, kitais duomenimis 150 mln. JAV dolerių ir rinkai pasiūlė 10 mlrd. kriptovaliutos žetonų (BNK). Kai kurių šaltinių įvardijama apgaule.[8][9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]