Kriptovaliuta
Kriptovaliuta – skaitmeninė valiuta, leidžianti anonimiškai atlikti internetinius mokėjimus tiesiogiai tarp vartotojų (P2P), nesinaudojant bankais ar kitais tarpininkais. Kriptovaliutos yra decentralizuotos, neprižiūrimos jokios šalies valdžios institucijų ir nėra leidžiamos centrinių bankų, jų operacijų kodai užšifruojami kriptografijos dėka. Kriptovaliuta atlikus finansinę operaciją, ši operacija įrašoma į tos valiutos „blokų grandinę“ (angl. blockchain). „Blokų grandinė“ yra tarsi kriptovaliutos buhalterinė knyga, kurioje saugiai kaupiama informacija apie kiekvieną kada nors ta kriptovaliuta atliktą operaciją. Kriptovaliutų vienetai sukuriami vykstant technologiniam procesui, vadinamam „kasimu“. Kriptovaliutą norintys kasti žmonės parsisiunčia ir į kompiuterį įdiegia tam skirtas programas. Tada kompiuteris atlieka matematinius skaičiavimus, kurių metu kuriami nauji kriptovaliutų vienetai.[1]
2017 m. atsirado daugybė tarpininkų, keičiančių eurus, dolerius ir kt. valiutas į bitkoinus, taip pat siūlančių atsidaryti sąskaitas. „Bitcoin“ pagal rinkos kapitalizaciją yra brangiausiai įvertinta valiuta.[2] 2017 m. bitkoinas tapo spekuliacijų taikiniu, jo kaina taip smarkiai svyravo, jog su valiuta buvo nebegalima atsiskaityti internetu. Atsiradus daugybei tarpininkų, padidėjo ir bitkoino vagysčių rizika, įvairių sukčių. Per juos išnyko ir anonimiškumas.[3] Kompiuteriniai įsilaužėliai ne kartą buvo pavogę milijonines „Ethereum“ platformos „Eterio“ valiutos sumas ir jie liko nenubausti.[4] Be to, 2017 m. atsirado beverčių kriptovaliutų tarpininkų, siūlančių praturtėti finansiškai nenuovokiems žmonėms.[5] Viena iš jų, „Dogecoin“, sukurta kaip parodija.[6]
2021 m. yra priskaičiuojama daugiau kaip 8300 skirtingų kriptovaliutų.[7] Dauguma naujų kriptovaliutų yra išleidžiama į rinką per pirminius kriptovaliutų siūlymus (angl. Initial Coin Offering; ICO). Vieną sėkmingiausių pirminių kriptovaliutos siūlymų atliko lietuviškas startuolis „Bankera“, kuris pritraukė 122 mln. eurų, kitais duomenimis 150 mln. JAV dolerių ir rinkai pasiūlė 10 mlrd. kriptovaliutos žetonų (BNK). Kai kurių šaltinių įvardijama apgaule.[8][9]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „15min paaiškina: kas yra kriptovaliutos, kur slypi jų galimybės ir grėsmės?“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-12-19.
- ↑ „Cryptocurrency Market Capitalizations | CoinMarketCap“. coinmarketcap.com. Nuoroda tikrinta 2017-12-19.
- ↑ „Bitcoin is none of the things it was supposed to be“. The Outline. Nuoroda tikrinta 2017-12-19.
- ↑ „Ethereum hacking continues to be extremely lucrative“. The Outline. Nuoroda tikrinta 2017-12-19.
- ↑ „The hot new trend in digital currency: pump and dump“. The Outline. Nuoroda tikrinta 2017-12-19.
- ↑ „This 33-year-old invested his savings in the meme cryptocurrency with inspiration from Elon Musk“. CNBC. 2021-04-22. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.
- ↑ „Ką įdomaus žinome apie šiandien sparčiai populiarėjančias kriptovaliutas“. Kreditai.info. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.
- ↑ „Didžiausias istorijoje lietuvių ICO baigėsi“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.
- ↑ „„Bankera“ investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule?“. alfa.lt. Nuoroda tikrinta 2021-04-27.