Pranciškus Norvaiša
| Pranciškus Norvaiša lenk. Franciszek Ksawery Narwojsz | |
|---|---|
| Gimė | 1742 m. sausio 15 d. Milkantų dvaras, Svirkos, Adutiškis, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Mirė | 1819 m. birželio 25 d. (77 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Bernardinų kapinės |
| Veikla | Vilniaus universiteto profesorius, matematikas, jėzuitas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Pranciškus Norvaiša (lenk. Franciszek Ksawery Narwojsz , 1742 m. sausio 15 d. – 1819 m. birželio 25 d., herbas – „Kosciesza“) – Vilniaus universiteto matematikos profesorius, jėzuitas, masonas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pranciškus Norvaiša gimė 1742 m. sausio 15 d. Milkantų dvare prie Svirkų, netoli Adutiškio (dabartinis Švenčionių rajonas). 1756 m. įstojo į Jėzuitų ordiną.[1]
1760–1763 m. Pranciškus Norvaiša studijavo Vilniaus universitete filosofiją ir matematiką, 1765–1769 m. teologiją, 1768 m. įšventintas į kunigus.[1]
Nuo 1767 m. priimtas Vilniaus universitete dėstyti matematikos. Aukštosios grynosios matematikos kursą Vilniaus universitete dėstė 27 metus. Vilniuje jis dėstė pagal matematikų Izaoko Niutono ir Luiso Langranžo paruoštas schemas.[2] Dėstydamas Vilniaus universitete gyveno universiteto patalpose (dabartinio Istorijos fakulteto antrame aukšte).[3] Puikiai mokėjo lietuvių kalbą. Yra pasisakęs, jog lietuviai ne prastesni matematikai už kitų tautų matematikus.[4]
1772 m. Antano Tyzenhauzo pavedimu vadovavo Nemuno vagos valymo darbams tarp Gardino ir Rumšiškių.[1][5] Dirbo Gardino matininkų mokykloje.[6]
1773 m. vasario 14 d. gavo filosofijos ir teologijos daktaro laipsnius.[4]
1775–1780 m. Norvaiša tobulinosi Anglijoje. Analizavo Izaoko Niutono veikalus.[7]
Grįžęs į Vilnių, toliau skaitė paskaitas Vilniaus universitete iki 1809 m., pagal kitus šaltinius – iki 1811 m.[8] Kai kurie biografai teigia, jog P.Norvaiša yra parašęs nemažai mokslo darbų, tačiau rankraščių neišlikę.[4]
Pranciškus Norvaiša mirė 1819 m. birželio 25 d. Vilniuje. Palaidotas Bernardinų kapinėse, kapas neišliko.
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pranciškus Norvaiša kaip pagrindinis veikėjas įamžintas Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano „Silva rerum“ IV dalyje.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017, p. 105. ISBN 978-995-57367-21
- ↑ Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994,p. 129. ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos pateikta informacija. [1][neveikianti nuoroda]
- ↑ 4,0 4,1 4,2 A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- ↑ Pranciškaus Norvaišos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje [2].
- ↑ Vilniaus universiteto bibliotekos pateikta informacija. [3][neveikianti nuoroda].
- ↑ Pranciškaus Norvaišos biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.[4].
- ↑ Лазутка С. Основание Вильнюсского университета и его деятельность до начала буржуазных реформ (1579–1773) // История Вильнюсского университета, 1579–1979/ отв. ред. С. Лазутка.Вильнюс:Мокслас, 1979, p.48. – 373.