Kristina Sabaliauskaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kristina Sabaliauskaitė
RokasDarulis KSweb.jpg
Gimė 1974 m. sausio 1 d. (49 metai)
Vilnius, Lietuva
Veikla rašytoja, dailės istorikė
Išsilavinimas Menotyros mokslų daktarė
Alma mater Vilniaus dailės akademija
Žinomas (-a) už „Silva Rerum“
„Petro Imperatorė“
Žymūs apdovanojimai

2017 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis

Svetainė

http://sabaliauskaite.com/

Kristina Sabaliauskaitė (g. 1974 m. sausio 1 d. Vilniuje) – dailės istorikė, Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarė ir viena žymiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų. Gimusi Vilniuje, nuo 2002 m. gyvena Londone. Žinoma tapo 2008 m. po debiutinio romanoSilva rerum“.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Blue Glass Arrow.svg Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūriniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2008 m. Jurgos Ivanauskaitės vardo premija už „Silva rerum“.
  • 2009 m. „Silva rerum“ išrinkta metų knyga.
  • 2011 m. „Silva rerum II“ išrinkta metų knyga.
  • 2015 m. Liudo Dovydėno literatūros premija už „Silva rerum III“ ir trilogjją.
  • 2016 m. lenkiškasis „Silva rerum“ leidimas (vert. Izabela Korybut-Daszkiewicz) pateko į Centrinės Europos Literatūros premijos „Angelus“ finalą.
  • 2017 m. portale 15min.lt „Silva rerum IV“ buvo išrinkta geriausia tų metų grožinės literatūros knyga.
  • 2018 „Silva rerum“ tetralogija Šimtmečio knygų šimtuko sąraše atsidūrė 3 vietoje.
  • 2019 m. portale 15min.lt Petro Imperatorė buvo išrinkta geriausia tų metų grožinės literatūros knyga.

Kiti apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2011 m. Vilniaus miesto apdovanota „Šv. Kristoforu“ „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“.
  • 2015 m. Žurnalas „Stilius“ išrinko Sabaliauskaitę „2015-ųjų Lietuvos metų moterimi“
  • 2017 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
  • 2020 m. gavo Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardą rašytojai už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.[1]
  • 2021 Lietuvos ir Lenkijos Respublikų Seimų Abiejų Tautų Premija už kultūrinį ir politinį indėlį į abiejų valstybių bendradarbiavimą.[2]
  • 2023 m. Vilniaus miesto garbės pilietė.[3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Silva Rerum[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Silva Rerum, romanas - Baltos Lankos, 2008 m.
  • Silva Rerum II, romanas - Baltos Lankos, 2011 m.
  • Silva Rerum III, romanas - Baltos Lankos, 2014 m.
  • Silva Rerum IV, romanas - Baltos Lankos, 2016 m.

Petro Imperatorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Petro Imperatorė, romanas - Baltos Lankos, 2019 m.
  • Petro Imperatorė II, romanas - Baltos Lankos, 2021 m.

Kitos knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Danielius Dalba & kitos istorijos, trumpų istorijų rinkinys - Baltos Lankos, 2012 m.

Vertimai į kitas užsienio kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Latviškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Silva Rerum - Apgads Zvaigzne ABC, 2010 m. (vertė Dace Meiere)
  • Silva Rerum II - Apgads Zvaigzne ABC, 2012 m. (vertė Dace Meiere)
  • Silva Rerum III - Apgads Zvaigzne ABC, 2015 m. (vertė Dace Meiere)
  • Silva Rerum IV - Apgads Zvaigzne ABC, 2018 m. (vertė Dace Meiere)
  • Pētera imperatore (I) - Apgads Zvaigzne ABC, 2020 m. (vertė Dace Meiere)
Lenkiškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Silva Rerum - Znak, 2015 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
  • Silva Rerum - Wydawnictwo Literackie, 2019 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
  • Silva Rerum II - Wydawnictwo Literackie, 2018 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
  • Silva Rerum III - Wydawnictwo Literackie, 2021 m. (vertė Kamil Pecela)
Angliškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories, - Baltos Lankos, 2015 m. (vertė Romas Kinka)
Estiškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Peetri keisrinna - Varrak, 2021 m. (vertė Tiina Katel)

Olandiškai

  • Peters keizerin - Prometheus, 2021 m. (vertė Anita van der Molen)

Slovėniškai

  • Petrova imperatorica, Založba Goga, 2021 m. (vertė Klemen Pisk)[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]