Kristina Sabaliauskaitė
| Kristina Sabaliauskaitė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1974 m. sausio 1 d. Vilnius |
| Veikla | rašytoja, dailės istorikė |
| Išsilavinimas | Menotyros mokslų daktarė |
| Alma mater | Vilniaus dailės akademija |
| Žinomas (-a) už | „Silva Rerum“ „Petro Imperatorė“ |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Svetainė | |
Kristina Sabaliauskaitė (g. 1974 m.) – Lietuvos dailės istorikė, rašytoja. Vilniaus dailės akademijos garbės daktarė[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti. |
Gimė Vilniuje, 2002–2010 m. dirbo Lietuvos dienraščio „Lietuvos rytas“ užsienio korespondente Londone. Kaip rašytoja išgarsėjo 2008 m. po debiutinio romano „Silva rerum“.[2]
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Literatūriniai apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2008 m. Jurgos Ivanauskaitės vardo premija už „Silva rerum“.
- 2009 m. „Silva rerum“ išrinkta metų knyga.
- 2011 m. „Silva rerum II“ išrinkta metų knyga.
- 2015 m. Liudo Dovydėno literatūros premija už „Silva rerum III“ ir trilogjją.
- 2016 m. lenkiškasis „Silva rerum“ leidimas (vert. Izabela Korybut-Daszkiewicz) pateko į Centrinės Europos Literatūros premijos „Angelus“ finalą.
- 2017 m. portale 15min.lt „Silva rerum IV“ buvo išrinkta geriausia tų metų grožinės literatūros knyga.
- 2018 „Silva rerum“ tetralogija Šimtmečio knygų šimtuko sąraše atsidūrė 3 vietoje.
- 2019 m. portale 15min.lt Petro Imperatorė buvo išrinkta geriausia tų metų grožinės literatūros knyga.
Kiti apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2011 m. Vilniaus miesto apdovanota „Šv. Kristoforu“ „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“.
- 2015 m. Žurnalas „Stilius“ išrinko Sabaliauskaitę „2015-ųjų Lietuvos metų moterimi“
- 2017 m. apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
- 2020 m. gavo Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardą rašytojai už menotyros žinių sklaidą ir naujų spalvų suteikimą lietuvių istoriniam romanui.[3]
- 2021 Lietuvos ir Lenkijos Respublikų Seimų Abiejų Tautų Premija už kultūrinį ir politinį indėlį į abiejų valstybių bendradarbiavimą.[4]
- 2023 m. Vilniaus miesto garbės pilietė.[5]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Silva Rerum
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Silva Rerum, romanas – Baltos Lankos, 2008 m.
- Silva Rerum II, romanas – Baltos Lankos, 2011 m.
- Silva Rerum III, romanas – Baltos Lankos, 2014 m.
- Silva Rerum IV, romanas – Baltos Lankos, 2016 m.
Petro Imperatorė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Petro Imperatorė, romanas – Baltos Lankos, 2019 m.
- Petro Imperatorė II, romanas – Baltos Lankos, 2021 m.
Kitos knygos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Danielius Dalba & kitos istorijos, trumpų istorijų rinkinys – Baltos Lankos, 2012 m.
Vertimai į kitas užsienio kalbas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prancūziškai
- L'Imperatrice de Pierre (I) – La Table Ronde (Gallimard), 2024 m. (vertė Marielle Vitureau)
- L'Imperatrice de Pierre (II) – La Table Ronde (Gallimard), 2024 m. (vertė Marielle Vitureau bendradarbiaujant su autore)
- L'Imperatrice de Pierre (I) – Gallimard Folio, 2024 m. (vertė Marielle Vitureau)
- L'Imperatrice de Pierre (II) – Gallimard Folio, 2025 m. (vertė Marielle Vitureau bendradarbiaujant su autore)
Latviškai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Silva Rerum – Apgads Zvaigzne ABC, 2010 m. (vertė Dace Meiere)
- Silva Rerum II – Apgads Zvaigzne ABC, 2012 m. (vertė Dace Meiere)
- Silva Rerum III – Apgads Zvaigzne ABC, 2015 m. (vertė Dace Meiere)
- Silva Rerum IV – Apgads Zvaigzne ABC, 2018 m. (vertė Dace Meiere)
- Pētera imperatore (I) – Apgads Zvaigzne ABC, 2020 m. (vertė Dace Meiere)
- Petera imperatore (II) - Apgads Zvaigzne ABC, 2022 m. (vertė Dace Meiere)
Lenkiškai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Silva Rerum – Znak, 2015 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
- Silva Rerum – Wydawnictwo Literackie, 2019 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
- Silva Rerum II – Wydawnictwo Literackie, 2018 m. (vertė Izabela Korybut-Daszkiewicz)
- Silva Rerum III – Wydawnictwo Literackie, 2021 m. (vertė Kamil Pecela)
- Silva Rerum IV – Wydawnictwo Literackie, 2023 m. (vertė Kamil Pecela)
- Cesarzowa Piotra (I) – Wydawnictwo Literackie, 2025 m. (vertė Eliza Deszczyńska)
Angliškai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vilnius. Wilno. Vilna. Three Short Stories, – Baltos Lankos, 2015 m. (vertė Romas Kinka)
Estiškai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Peetri keisrinna (I) – Varrak, 2021 m. (vertė Tiina Katel)
- Peetri keisrinna (II) – Varrak, 2022 m. (vertė Tiina Katel)
Olandiškai
- Peters keizerin (I) – Prometheus, 2021 m. (vertė Anita van der Molen)
- Peters keizerin (II) - Prometheus, 2022 m. (vertė Anita van der Molen)
Slovėniškai
- Petrova imperatorica (I), Založba Goga, 2021 m. (vertė Klemen Pisk)[6]
- Petrova imperatorica (II), Založba Goga, 2022 m. (vertė Klemen Pisk)
Baltarusiškai
- Silva rerum I, Vesna, Praha, 2025 m. (vertė Siarhej Shupa)
- Silva rerum II, Vesna, Praha, 2025 m. (vertė Siarhej Shupa)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kristina Sabaliauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-06-27.
- ↑ 8 svetur gyvenantys Lietuvos kultūros veikėjai, kuriuos turėtumėte žinoti. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2024-06-27.
- ↑ Sabaliauskaitė, Kristina (2020-02-25). „Žodžių kalba, vaizdų kalba: dailės ir literatūros svarba šiandienos pasaulio kisme (I)“. bernardinai.lt. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2025-10-01.
- ↑ Skėrytė, Jūratė (2021-05-03). „Atsiimdama Abiejų Tautų premiją Sabaliauskaitė kritikavo žmogaus teisių padėtį: vietoje artimo meilės – neapykantos kalba“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2025-10-01.
- ↑ Gutauskaitė, Irtautė (2023-01-18). „Rašytojai Sabaliauskaitei suteiktas Vilniaus garbės pilietės vardas“. lrt.lt. LRT. Nuoroda tikrinta 2025-10-01.
- ↑ https://www.goga.si/izdelek/petrova-imperatorica/