Povilas Čiurlionis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Povilas Čiurlionis
Gimė: 1884 m. vasario 29 d.
Druskininkuose
Mirė: 1945 m. rugpjūčio 26 d. (61 metai)
Kaune
Veikla: pianistas, vargonininkas, chorvedys, architektas. Vienas iš vargonininko Konstantino Čiurlionio penkių sūnų, artimiausias M. K. Čiurlionio brolis.

Povilas Čiurlionis (1884 m. vasario 29 d. Druskininkuose1945 m. rugpjūčio 26 d. Kaune) – pianistas, vargonininkas, chorvedys, architektas. Vienas iš vargonininko Konstantino Čiurlionio penkių sūnų, artimiausias M. K. Čiurlionio brolis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 18981899 m. mokėsi Peterburgo vidurinėje mokykloje, privačiai lankė fortepijono pamokas. 18991902 m. (su pertraukomis) gyveno Varšuvoje, kur kartu su broliu M. K. Čiurlioniu studijavo fortepijono, vargonų ir kompozicijos disciplinas Muzikos institute. 19011902 m. valtorna grojo Plungės orkestro mokykloje, kartu su broliu Konstantinu vasarą leido Palangoje. 1903 m. gyveno Vilniuje.

Vengdamas karo prievolės carinės Rusijos kariuomenėje, brolio Konstantino pastangomis, 1904 m. išvyko į JAV. Čia Niujorko Kolumbijos (Columbia) universitete studijavo architektūrą (jo darbai buvo eksponuojami universiteto diplomantų parodoje), vertėsi privačiomis muzikos pamokomis. 1912 m. pradėjo vargonininkauti Šv. Kazimiero lietuvių parapijoje Worcesteryje. Suorganizavo Lietuvos vyčių chorą ir pirmąjį lietuvių orkestrą.

Nuo 1913 m. mokytojavo Miko Petrausko muzikos mokykloje Brukline, koncertavo kaip pianistas ir koncertmeisteris, vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Pranciškaus lietuvių parapijoje Lawrence.

Nuo 1913 m. buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys. Sukūrė giesmių ir dainų „Miškas ūžia“, „Kad aš jojau“, „Žavėjimas“ ir kt. 1912 m. Amerikos vargonininkų sąjunga išleido jo Kalėdų giesmę „Piemenys, piemenys Betliejun bėgo“ mišriajam chorui ir vargonams. Už šią giesmę buvo pelnęs vargonininko garbės titulą.

1920 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune, kur daug metų dėstė Kauno meno mokykloje perspektyvą, braižybą ir muziką, projektavo ir statė mokyklas, gyvenamuosius namus ir kitokius pastatus. Nuo 1940 m. iki mirties gyveno pas V. ir D. Zubovus, dažnai akompanuodavo baritonui V. Zubovui, atliekančiam dainas, romansus ir arijas iš operų.

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]