Pirmoji lietuvių dailės paroda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pirmoji lietuvių dailės paroda – dailės paroda, vykusi Vilniuje 1907 m. pradžioje.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Idėją įsteigti lietuvius menininkus vienijančią organizaciją pirmasis viešai išsakė skulptorius Petras Rimša 1906 m. balandžio 6 d. laikraštyje „Vilniaus žinios“ paskelbtame straipsnyje. P. Rimša numatė parodą kaip konkrečią organizacinę formą. Tų pačių metų vasarą į Vilnių iš Paryžiaus grįžęs Antanas Žmuidzinavičius subūrė parodos rengimo grupę, kurios pirmas posėdis įvyko 1906 m. spalio 28 d. Posėdžio metu sudarytas komitetas, komiteto pirmininku paskirtas Jonas Basanavičius. Be jo ir A. Žmuidzinavičiaus, komitete buvo Petras Vileišis, Antanas Vileišis, Jonas Vileišis, Kazys Puida, kunigai Juozapas Kukta ir Vladas Mironas. Komitetas parengė „Atsišaukimą į visuomenę“ – kvietimą siųsti eksponatus bei aukas būsimai parodai. Kvietimas išplatintas užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės dailininkams, draugijoms, Prancūzijos, Anglijos, JAV, Rusijos, Lenkijos laikraščių redakcijoms.[1]

Paroda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P. Vileišiui pasiūlius, parodai paskirtos patalpos Vileišių rūmuose. Sukaupus pakankamai eksponatų (dailininkų kūrinių bei provincijos inteligentų ir dvasininkų surinktų liaudies amatų dirbinių), pradėtas parodos rengimas. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius, P. Rimša patys rengė ekspoziciją, kabino paveikslus, dėliojo dailės dirbinius. Parodos katalogai išspausdinti lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis.

Atidaryme, įvykusiame 1907 m. sausio 9 d. (pagal Grigaliaus kalendorių[2]), dalyvavo valdžios atstovai, Vilniaus tautinių bendrijų pasiuntiniai bei lietuvių publika. Įžanginę kalbą sakė J. Basanavičius, dainavo Juozo Tallat-Kelpšos vadovaujamas choras „Kanklės“, atidarymo dienos vakare vyko koncertas. Parodoje dalyvavo 23 profesionalūs dailininkai ir architektai, tarp jų M. K. Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius, Kazimieras Stabrauskas, Jonas Danauskas, Antanas Jaroševičius, Petras Kalpokas, P. Rimša, Juozas Zikaras bei Kazimieras Ulianskis. M. K. Čiurlionio tapyba viešai eksponuota pirmą kartą. Taip pat parodoje dalyvavo 68 kaimo meistrai. Eksponuoti 242 aliejumi ir akvarele tapyti kūriniai, piešiniai, architektūros projektai, skulptūros darbai ir 206 tautodailės dirbiniai.[1] Paroda veikė iki 1907 m. vasario 15 d.[3]

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių dailės draugijos įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Lietuvių dailės draugija.

1907 m. rugsėjo 15 d. sušauktas steigiamasis Lietuvių dailės draugijos posėdis, kurio metu įsteigta pirmuosius 15 narių jungianti organizacija. Draugijos pirmininku išrinktas A. Žmuidzinavičius, sekretoriumi – J. Vileišis, iždinininke – Sofija Gimbutaitė.[1]

Vėlesnės parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje buvo surengtos dar septynios tokios parodos. Trys iš jų (1908, 1911 ir 1914 metais), papildytos vietinių dailės mėgėjų rinkiniais, buvo perkeltos į Kauną, viena surengta Rygoje (1910 m.).[3] Šeštojoje lietuvių dailės parodoje P. Rimšos pristatyta skulptūrinė kompozicija „Kova“, vaizduojanti Vytį ir Erelį (atitinkamai Lietuvos ir Lenkijos simbolius), dėl politinio pobūdžio susilaukė neigiamų įvertinimų spaudoje, buvo siūloma parodą boikotuoti. Atsakydamas į tai skulptorius viešai sudaužė „Kovą“ bei dar dvi skulptūras.[4]

Parodose rodytų liaudies darbų skaičiai:[2]

Paroda Metai Meistrai Darbai
1 1907 m. 68 206
2 1908 m. 23 162
3 1911 m. 32 186
4 1914 m. 75 204
5 ? 156 393
6 ? 109 263
7 ? 158 473

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]