Pinigai

Įvairių valiutų pinigai

Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė. Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.

Pinigai gali būti natūraliai reti (kaip brangieji metalai) ar dirbtinai reti (kaip valstybės spausdinami pinigai). Šiuolaikiniai pinigai yra abstraktūs – tik žymi sutartinę vertę. Didžioji dalis konkrečios šalies pinigų neturi materialios formos – jie egzistuoja kaip buhalterinės apskaitos įrašai.

Šiuolaikiniai pinigai – tai neasmeninis skolos raštelio pakaitalas, kurį galima perduoti kitam žmogui ar juridiniam asmeniui mainais už paslaugą ar daiktą, t. y. skolos ženklas, kad kažkas yra prasiskolinęs bankui ir yra įsipareigojęs atidirbti tą visuotinai priimtą vertę, kuri nurodyta pinigo kupiūroje. Visos kitos pinigų prasmės yra iliuzinės, t. y. pinigai tiesiogiai nebedengiami jokiomis materialinėmis vertybėmis. Bankų pagrindinė funkcija yra kontroliuoti, kad skolininkai savo įsipareigojimus uždirbti nustatytą vertę realiai vykdytų, nes tik tada pinigai, kaip vertės ekvivalentas, turi prasmę. Todėl bendrąja prasme nebesvarbu, kokį pavidalą priima pinigai (popieriniai, elektroniniai ir t. t.), o svarbu tik tai, kad jų vertę atitinkanti skola būtų reali, grąžinama ir jos apskaita griežtai kontroliuojama. Idealiu atveju, skolą grąžinus bankui, atitinkama pinigų vertė kreditą išdavusio banko turi būti išimama iš apyvartos.

Šiais laikais taip pat svarbi pinigų savybė yra tai, kad jie konkrečioje šalyje yra teisiškai privalomi priimti kaip atsiskaitymo priemonė, todėl pinigais nelaikomi kiti mainams naudojami daiktai.

Atsiradimas ir istorija

Pinigai, kaip universalus mainų matas, atsirado siekiant supaprastinti prekybą. Savo atsiradimo pradžioje pinigai patys turėjo vertę, nes buvo daromi iš brangiųjų metalų.

Seniausios žinomos monetos buvo nukaldintos apie 700 m. pr. m. e. Lydijoje (dabar – Vakarų Turkija), šioje senovės valstybėje jos gamintos iš vadinamojo elektrumo, t. y. tam tikro aukso ir sidabro lydinio.

Pirmieji popieriniai pinigai atsirado XI a. Kinijoje, Song dinastijos laikotarpiu.

Pinigų rūšys

Šiuolaikinių pinigų rūšys:

1. Metaliniai pinigai. Moneta – tai nustatytos formos, svorio ir prabos liejinys, kuris yra valstybės įteisinta cirkuliacijos priemonė.
2. Popieriniai pinigai – banknotai.
3. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, – tai įvairių tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.
4. Netikri pinigai arba pusiau pinigai – tai taupomosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai.
5. Elektroniniai pinigai

Popieriniai pinigai

Popieriniai pinigai šiais laikais yra dažniausia fizinė pinigų forma. Popieriniai pinigai yra pinigai todėl, kad:

• už juos visuomet galima įsigyti prekių;
• valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t. y. paverčia juos ekonomine, o ne paprasta preke ribodama jų kiekį;
• valstybė popierinius pinigus pripažįsta teisėta mokėjimo priemone, t. y. pinigais, privalomais mainuose ir grąžinant skolas. Mainų ir mokėjimo priemonės galią jiems suteikia valstybė.

Popieriniai pinigai turi turėti šias savybes:

1. būti stabilūs, portatyvūs (nedideli, lengvi, patogūs)
2. patvarūs (geros kokybės popierius)
3. vienarūšiai (visi to paties nominalo pinigai turi būti vienodos vertės)
4. turi būti dalūs, deramai apsaugoti nuo klastojimo.

Diskretiniai pinigai – tai popieriniai pinigai, kurie nėra nei padengti tauriaisiais metalais, nei konvertuojami į juos, bet vis dėlto yra teisėta mokėjimo priemonė, nes tai garantuoja vyriausybė.

Pinigų funkcijos

• Mainų priemonė;
• Apskaitos vienetas arba vertės matas;
• Teisėta mokėjimo priemonė;
• Vertybių laikymo, kilnojimo ir taupymo priemonė;
• Kapitalo judėjimo tarpininkas.

Literatūra

Vikižodynas

Vikicitatos

• Lietuvos monetos (Lithuanian Coins): albumas / Stanislovas Sajauskas, Arūnas Dulkys, Juozas Galkus. – Vilnius: Lietuvos bankas, 2006.
• Pinigų istorija: knyga mokiniams / Stanislovas Sajauskas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011.

Šaltiniai

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.