Stanislovas Sajauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stanislovas Sajauskas
Stanislovas Sajauskas.jpg
Gimė: 1946 m. vasario 25 d. (73 metai)
Jungėnuose, Kalvarijos vlsč., Marijampolės apskr.
Tėvas: Jonas Sajauskas
Motina: Elžbieta Sajauskienė
Sutuoktinis(-ė): Ona Nijolė Petrauskaitė-Sajauskienė
Vaikai:

Gytė Kurtinaitienė,
Tomas Sajauskas

Veikla: mokslininkas, pedagogas, muziejininkas
Sritis: fizika
Organizacijos: Kauno politechnikos institutas
Pareigos: Elektronikos inžinerijos katedros profesorius (iki 2011 m.)
Išsilavinimas: aukštasis
Alma mater: Kauno politechnikos institutas
Žinomas už: išradimai, muziejinė veikla, politika
Žymūs apdovanojimai:

LR Mokslų Akademijos Kazimiero Baršausko premija (1998)
Vlado Jurgučio premija (1998, 2008) [Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas

Stanislovas Sajauskas (g. 1946 m. vasario 25 d. Jungėnuose, Kalvarijos vlsč., Marijampolės apskr.) – Lietuvos mokslininkas fizikas, habilituotas daktaras, tremtinys, kraštotyrininkas, muziejininkas, buvęs Kauno miesto tarybos narys. Brolis – rašytojas, muziejininkas Justinas Sajauskas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Sajauskas vaikystę su kitais šeimos nariais 19491959 metų laikotarpyje praleido tremtyje Sibire (Biriulkos k. prie Kačiugo, Irkutsko sr.). Mokėsi Marijampolės 4-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė sidabro medaliu 1963 m. Su pagyrimu 1968 m. baigė studijas Kauno politechnikos institute. Tapęs elektronikos inžinieriumi, visą gyvenimą iki išėjimo į pensiją (2011 m.) dirbo KTU įvairiose pareigose, vykdė mokslinius tyrimus ultragarso, holografijos, akustooptikos ir paviršinių akustinių bangų srityse. Šiuo metu gyvena Kaune.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dab. daktaro) disertaciją. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1994 m. tapo habilituotu daktaru. 1995 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Profesoriaus pareigose dirbo Elektronikos inžinerijos katedroje [1]. Be 69 išradimų ir LR patento dar išleido 4 monografijas.

Muziejinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1968 m. S. Sajauskas domisi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės numizmatika. 19952011 m. dirbo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje [2], tyrinėjo lietuviškas monetas, Lietuvos valstybinę heraldiką.

1997-2011 m. buvo Lietuvos banko mokslinio žurnalo „Pinigų studijos“ Redaktorių kolegijos narys [3], 19962011 m. buvo Lietuvos banko Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos konsultantas; nuo 2008 m. yra tarptautinio konkurso Coins Constellation žiuri komisijos narys nuo Lietuvos Respublikos.

Kita veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Sajauskas domisi Lietuvos fotografijos, ypatingai Sūduvos krašto, istorija [4].

Kaip Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) narys buvo išrinktas į Kauno miesto tarybą [5], 19972000 m. joje dirbo Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininku.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Už darbus akustikos srityje 1998 m. apdovanotas LR Mokslų Akademijos Kazimiero Baršausko premija.
  • Darbai numizmatikos mokslo srityje įvertinti LR Mokslų Akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premijomis [6] (1998, 2008).
  • 2009 m. jo istorinių fotografijų rinkinys LR KAM Tado Dambrausko fotokonkurse „Lietuvos kariuomenė fotografijoje“ įvertintas 1-ojo laipsnio diplomu.
  • 1999 m. apdovanotas LPKTS 1-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“.
  • 2013 m. apdovanotas Kauno miesto savivaldybės tarybos II laipsnio Santakos garbės ženklu.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbesnės išleistos knygos:

  • Elektronikos srityje:
  1. Izotropinių kietų kūnų elektroakustiniai tyrimo metodai. Monografija. Kaunas: Technologija. 1994;
  2. Akustooptika ir ultragarso vizualizavimas. Monografija. Kaunas: Technologija. 2000;
  3. Paviršinės išilginės bangos. Monografija. Kaunas: Technologija, 2002;
  4. Longitudinal surface acoustic waves (Creeping waves). Monograph. Kaunas: Technologija, 2004.
  • Numizmatikos srityje:
S. Sajausko ir kolegų knyga, 2007 m.
  1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika. I d., 1993. Vilnius: Žaltvykslė (bendraut. D. Kaubrys);
  2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika. II d., 2006. Kaunas: Naujasis laukas. (bendraut. D. Kaubrys);
  3. Lietuvos valstybinės heraldikos raida. Parodos katalogas. Trakai: Solidarity, 1998. (bendraut. V. Poviliūnas);
  4. Mažieji Lietuvos istorijos paminklai. Vilnius, paminklai, 1999 (bendraut. J. Abdulskytė, R. Verkelienė);
  5. Lietuvos kūrėjų autografai. Parodos katalogas. Kaunas: Naujasis lankas. 2003.
  6. Nenugalėtieji. Autografų parodos kataloga. Kaunas: Naujasisi lankas. 2003.
  7. Lietuvos monetos (Lithuanian Coins). Albumas. Vilnius: Lietuvos bankas, 2006 (bendraut. A. Dulkys, J. Galkus);
  8. Lietuvos lobiai. Kaunas: Šviesa, 2007 (bendraut. M. Michelbertas ir kt.);
  9. Vytis: istorija ir dailė (The Knight: History and Art). Parodos katalogas. Kaunas: Naujasis lankas, 2009 (bendraut. I. Narbutas, B. Žaliaduonienė);
  10. Domininko Kaubrio lietuviškų pinigų kolekcija. Kaunas: Arx Baltica, 2010;
  11. Pinigų istorija. Knyga mokiniams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011; 2015.[7]
  • Kraštotyros srityje:
  1. Kaunas: gatvės ir žmonės. Kaunas: Aesti, 2001 (bendraut. R. Baltrušaitienė ir kt.);
  2. Senoji Marijampolė. Albumas. Vilnius: Žemės trauka, 2010 (bendraut. V. Juraitis);
  3. Marijampolė. Iš praeities į dabartį. Albumas. Kaunas: Naujasis lankas. 2011.
  4. Marijampolė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Kainas: Naujasis lankas. 2012.
  5. Kalvarija. Iš praeitie į dabartį. Albumas. Kaunas: Naujasis lankas. 2012.
  6. Marijampolė. Partizaninis karas. Albumas. Kaunas: Naujasis lankas. 2013 (bendr. J. Sajauskas).
  7. VIlkaviškis. Iš praeitie į dabartį. Albumas. Kaunas: Naujasis lankas. 2015.
  8. PRIENŲ KRAŠTAS. IŠ PRAEITIES Į DABARTĮ. Naujasis lankas.2018

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]