Stanislovas Sajauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Stanislovas Sajauskas
Stanislovas Sajauskas.jpg
Gimė 1946 m. vasario 25 d. (74 metai)
Jungėnuose, Kalvarijos vlsč., Marijampolės apskr.
Tėvas Jonas Sajauskas
Motina Elžbieta Sajauskienė
Sutuoktinis (-ė) Ona Nijolė Petrauskaitė-Sajauskienė
Vaikai Gytė Kurtinaitienė,
Tomas Sajauskas
Veikla mokslininkas, pedagogas, muziejininkas
Sritis fizika
Organizacijos Kauno politechnikos institutas
Pareigos Elektronikos inžinerijos katedros profesorius (iki 2011 m.)
Išsilavinimas aukštasis
Alma mater Kauno politechnikos institutas
Žinomas (-a) už išradimai, muziejinė veikla, politika
Žymūs apdovanojimai

LR Mokslų Akademijos Kazimiero Baršausko premija (1998)
Vlado Jurgučio premija (1998, 2008) [Kauno miesto savivaldybės II laipsnio Santakos garbės ženklas

Stanislovas Sajauskas (g. 1946 m. vasario 25 d. Jungėnuose, Kalvarijos vlsč., Marijampolės apskr.) – Lietuvos mokslininkas fizikas, habilituotas daktaras, tremtinys, kraštotyrininkas, muziejininkas, buvęs Kauno miesto tarybos narys. Brolis – rašytojas, muziejininkas Justinas Sajauskas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Sajauskas vaikystę su kitais šeimos nariais 19491959 metų laikotarpyje praleido tremtyje Sibire (Biriulkos k. prie Kačiugo, Irkutsko sr.). Mokėsi Marijampolės 4-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė sidabro medaliu 1963 m. Su pagyrimu 1968 m. baigė studijas Kauno politechnikos institute. Tapęs elektronikos inžinieriumi, visą gyvenimą iki išėjimo į pensiją (2011 m.) dirbo KTU įvairiose pareigose, vykdė mokslinius tyrimus ultragarso, holografijos, akustooptikos ir paviršinių akustinių bangų srityse. Šiuo metu gyvena Kaune.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dab. daktaro) disertaciją. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1994 m. tapo habilituotu daktaru. 1995 m. suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. Profesoriaus pareigose dirbo Elektronikos inžinerijos katedroje [1]. Be 69 išradimų ir LR patento dar išleido 4 monografijas.

Muziejinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1968 m. S. Sajauskas domisi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės numizmatika. 19952011 m. dirbo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Numizmatikos skyriuje [2], tyrinėjo lietuviškas monetas, Lietuvos valstybinę heraldiką.

1997-2011 m. buvo Lietuvos banko mokslinio žurnalo „Pinigų studijos“ Redaktorių kolegijos narys [3], 19962011 m. buvo Lietuvos banko Pinigų projektavimo ir gamybos komisijos konsultantas; nuo 2008 m. yra tarptautinio konkurso Coins Constellation žiuri komisijos narys nuo Lietuvos Respublikos.

Kita veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Sajauskas domisi Lietuvos fotografijos, ypatingai Sūduvos krašto, istorija [4].

Kaip Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) narys buvo išrinktas į Kauno miesto tarybą [5], 19972000 m. joje dirbo Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininku.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Už darbus akustikos srityje 1998 m. apdovanotas LR Mokslų Akademijos Kazimiero Baršausko premija.
  • Darbai numizmatikos mokslo srityje įvertinti LR Mokslų Akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premijomis [6] (1998, 2008).
  • 2009 m. jo istorinių fotografijų rinkinys LR KAM Tado Dambrausko fotokonkurse „Lietuvos kariuomenė fotografijoje“ įvertintas 1-ojo laipsnio diplomu.
  • 1999 m. apdovanotas LPKTS 1-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“.
  • 2013 m. apdovanotas Kauno miesto savivaldybės tarybos II laipsnio Santakos garbės ženklu.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbesnės išleistos knygos:

  • Elektronikos srityje:
  1. Izotropinių kietų kūnų elektroakustiniai tyrimo metodai. Monografija. Kaunas: Technologija. 1994;
  2. Akustooptika ir ultragarso vizualizavimas. Monografija. Kaunas: Technologija. 2000;
  3. Paviršinės išilginės bangos. Monografija. Kaunas: Technologija, 2002;
  4. Longitudinal surface acoustic waves (Creeping waves). Monograph. Kaunas: Technologija, 2004.
  • Numizmatikos srityje:
S. Sajausko ir kolegų knyga, 2007 m.
  1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika. I d., 1993. Vilnius: Žaltvykslė (bendraut. D. Kaubrys);
  2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika. II d., 2006. Kaunas: Naujasis laukas. (bendraut. D. Kaubrys);
  3. Lietuvos valstybinės heraldikos raida. Parodos katalogas. Trakai: Solidarity, 1998. (bendraut. V. Poviliūnas);
  4. Mažieji Lietuvos istorijos paminklai. Vilnius, paminklai, 1999 (bendraut. J. Abdulskytė, R. Verkelienė);
  5. Lietuvos kūrėjų autografai. Parodos katalogas. Kaunas: Naujasis lankas. 2003.
  6. Nenugalėtieji. Autografų parodos kataloga. Kaunas: Naujasisi lankas. 2003.
  7. Lietuvos monetos (Lithuanian Coins). Albumas. Vilnius: Lietuvos bankas, 2006 (bendraut. A. Dulkys, J. Galkus);
  8. Lietuvos lobiai. Kaunas: Šviesa, 2007 (bendraut. M. Michelbertas ir kt.);
  9. Vytis: istorija ir dailė (The Knight: History and Art). Parodos katalogas. Kaunas: Naujasis lankas, 2009 (bendraut. I. Narbutas, B. Žaliaduonienė);
  10. Domininko Kaubrio lietuviškų pinigų kolekcija. Kaunas: Arx Baltica, 2010;
  11. Pinigų istorija. Knyga mokiniams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011; 2015.[7]
  • Kraštotyros srityje:
  1. Kaunas: gatvės ir žmonės. Kaunas: Aesti, 2001 (bendraut. R. Baltrušaitienė ir kt.);
  2. Senoji Marijampolė. Albumas. Vilnius: Žemės trauka, 2010 (bendraut. V. Juraitis);
  3. Marijampolė. Iš praeities į dabartį. Albumas. Kaunas: Naujasis lankas. 2011.
  4. Marijampolė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis. Kainas: Naujasis lankas. 2012.
  5. Kalvarija. Iš praeitie į dabartį. Albumas. Kaunas: Naujasis lankas. 2012.
  6. Marijampolė. Partizaninis karas. Albumas. Kaunas: Naujasis lankas. 2013 (bendr. J. Sajauskas).
  7. VIlkaviškis. Iš praeitie į dabartį. Albumas. Kaunas: Naujasis lankas. 2015.
  8. PRIENŲ KRAŠTAS. IŠ PRAEITIES Į DABARTĮ. Naujasis lankas.2018

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]