Persų ilgaplaukė katė
Persų ilgaplaukė katė (angl. Persian Longhair) – viena populiariausių kačių veislių pasaulyje. Egzistuoja daugybė šių kačių spalvų ir raštų variantų. Persų ilgaplaukės buvo ir tebėra naudojamos išvesti naujoms veislėms. Reikalauja ypač daug priežiūros.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Persų ilgaplaukė, manoma, yra kilusi iš Angoros kačių, kurias jūrininkai ir pirkliai atsivežė iš kelionių po Turkiją ir Iraną. Daugelį metų šios katės, dar vadintos turkų angoromis, buvo Europos aukštuomenės numylėtinės.
XIX a. pab. britai ėmė kryžminti šias kates su kitomis veislėmis ir pamažu išvedė masyvesnių, ilgesnio ir storesnio plauko kačių veislę. Šios katės pamažu virto kilmingų kačių veisle – persų ilgaplaukėmis.
Pirmosios katės smarkiai skyrėsi nuo dabartinių. Kūnas tapo masyvesnis, plaukas ilgesnis, kailis tankesnis. Labiausiai pakito galvos forma ir nosies ilgis. Pastaraisiais dešimtmečiais kačių mylėtojai išvedė persų ilgaplaukes, turinčias visiškai neatsikišusią nosį. Dalis kačių augintojų piktinasi šiais pokyčiais ir teigia, jog deformuotos nosys neigiamai veikia kačių sveikatą.
Charakteris
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Persų ilgaplaukės labai ramios, valandų valandas gali ilsėtis mėgstamoje vietoje ir visiškai nereaguoti į aplinką. Be galo mėgsta glamones, švelnumą. Taikios, todėl puikiai sugyvena su kitomis katėmis ir šunimis. Kilus triukšmui, pasišalina į ramią vietelę. Savo noru nežaidžia – persų ilgaplaukę tam reikia paskatinti. Visgi jaunikliai, kaip ir pridera, aktyvūs.
Balsas slopus, retai girdimas. Šios veislės katės puikiai jaučiasi paliktos vienos, paprastai nenori eiti į lauką.
Fizinės savybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Persų ilgaplaukės vidutinio dydžio arba didelės, stambių kaulų. Kūnas masyvus, pečiai raumeningi, kaklas trumpas, storas. Kojytės trumpos, letenėlės didelės ir apvalios. Uodega trumpa, pūkuota, galas vos siekia žemę.
Kaukolė plati, žandai putnūs. Didžiulės apskritos akys toli viena nuo kitos, blizgančios ir išraiškingos. Gali būti įvairių spalvų. Veislei būdinga plaukų „apykaklė“.
Gražiausios persų ilgaplaukės būna rudenį ir žiemą, nes pavasarį ir vasaros pradžioje nusišeria.