Perpelė
| Alosa fallax | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Perpelė (Alosa fallax) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Alosa fallax Lacépède, 1803 | ||||||||||||||||||
 FishBase
|
Perpelė (Alosa fallax) – silkinių (Clupeidae) šeimos žuvis. Savo išvaizda panaši į silkę. Uodegos pelekas ilgas, giliai įkirptas, jo pamatą dengia pora pailgėjusių žvynų. Ant pilvo žvynai sudaro briauną. Žiotys galinės. Nugara melsvai violetinė, šonai ir pilvas sidabriški. Išilgai šonų tęsiasi eilė tamsių dėmių, kurios ryškesnės ir didesnės prie galvos.
Šios migruojančios žuvys gyvena Europos pakraščiuose nuo Pirėnų pusiasalio iki Norvegijos krantų. Neršti atplaukia į Baltijos jūros baseino pietinio ir rytinio pakraščių upes: Elbę, Oderį, Vyslą, Nemuną, Dauguvą, Nevą. Airijoje ir Italijoje yra gėlavandenių perpelių populiacijų. Paaugę jaunikliai rudenį išplaukia per Baltijos jūrą toliau į Šiaurės jūrą bei Atlanto vandenyną. Jūroje laikosi netoli krantų.
Užauga iki 60 cm ilgio ir 1,5 kg svorio.[1] Dažniausiai sužvejojamos 5-6 metų amžiaus, 30-35 cm ilgio žuvys. Į Kuršių marias subrendusios perpelės atplaukia gegužės mėn. Neršia į Kuršių marias įtekančių upių žiotyse. Po neršto grįžta atgal į jūrą.
Suaugusios perpelės – vertingos verslinės žuvys. Perpelė buvo įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau šiuo metu populiacija Kuršių mariose atkurta[2]. Aplinkiniuose vandenyse perpelės vis dar yra ties išnykimo riba.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ MAŽEIKA, Vilius. Iš jūros į ežerus ir upes. Kaunas: Smaltija, 1998, 10 p. ISBN 9986-708-28-1.
- ↑ [1][neveikianti nuoroda](Žalioji Lietuva)