Pehr Evind Svinhufvud

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Peras Svinhufvudas
suom. Pehr Evind Svinhufvud
President Pehr Evind Svinhufvud giving a radio speech in honour of the 10th anniversary of the Finnish Broadcasting Company, 1936.jpg
P. Svinhufvudas skaito pranešimą radijuje 1936 m.
Gimė: 1861 m. gruodžio 15 d.
Sääksmäki, dab. Valkeakoskio dalis, Suomijos vėliava Suomija
Mirė: 1944 m. vasario 29 d. (82 metai)
Luumaki, dab. Pietų Karelija, Suomijos vėliava Suomija
Sutuoktinis(-ė): Ellen Timgren
Vaikai:

Pehr Yngve, Ilmo Gretel, Aino Mary Alfthan, Eino Gustaf, Arne Bertel and Veikko Eivind

Veikla: Suomijos politinis ir valstybės veikėjas
Partija: * Jaunųjų suomių partija (iki 1918)
Alma mater: Helsinkio universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Pehr Evind SvinhufvudVikiteka
Parašas
SvinhufvudSignature.png

Peras Svinhufvudas (suom. Pehr Evind Svinhufvud, 1861 m. gruodžio 15 d. – 1944 m. vasario 29 d.) – suomių teisininkas, politinis ir valstybės veikėjas, teisinėje kovoje 1917 m. padėjęs Suomijai atsiskirti nuo Rusijos imperijos, vėliau tarpukaryje užėmęs šalies ministro pirmininko, prezidento pareigas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė jūrų laivyno karininko Gustavo Svinhufvudo ir Olgos fon Beker šeimoje. Tėvas žuvo prie Graikijos krantų, kai sūnui tebuvo dveji metai. Vaikystę leido senelio šeimoje, o 1866 m. su motina ir seserimi persikėlė į Helsinkį. 1882 m. vietos universitete gavo menų magistro laipsnį, 1886 m. – teisės magistro laipsnį. 1889 m. vedė Ellen Timgren, su kuria susilaukė 6 vaikų.

Užsiėmė advokato praktika teismuose, vėliau tapo Turku apeliacinio teismo teisėjo padėjėju. Nuo 1892 m. senato komitete užsiėmė mokesčių klausimais. 1902 m. grįžo į apeliacinį teismą teisėjo padėjėju. Čia sprendė bylas, susijusias su vietos gyventojų protestais prieš suomių rusifikaciją. Dėl savo nesutaikomos pozicijos generalgubernatoriaus Nikolajaus Bobrikovo buvo atleistas iš pareigų ir išvyko dirbti advokatu į Helsinkį.

Politinė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19071914 m. išrinktas Suomijos parlamento deputatu ir jo pirmuoju pirmininku iki 1912 m. Būdamas valsčiaus teismo pirmininku, 1914 m. nesutiko pripažinti iš Rusijos atsiųsto prokuratūros valdininko įgaliojimų, už ką buvo ištremtas į Sibirą, Tomsko ir Novosibirsko gubernijas. 1917 m. paleistas iš tremties, tėvynėje buvo sutiktas kaip didvyris.

Rusijos imperijos sudėtyje buvusioje Suomijos Didžiojoje Kunigaikštystėje, P. Svinhufvudas suvaidino svarbų vaidmenį Suomijos nepriklausomybės judėjime. 1917 m. lapkričio 27 d. buvo paskirtas pirmuoju Suomijos Senato pirmininku (vėliau ši pozicija pavadinta ministro pirmininko pareigomis). Jis tapo pagrindiniu asmeniu paskelbiant Suomijos nepriklausomybės deklaraciją, vyko į Petrogradą asmeniškai derėtis su Vladimiru Leninu, iš kurio 1917 m. gruodžio 31 d. gavo Suomijos nepriklausomybės pripažinimo aktą. 1917-1918 m. buvo pirmasis nepriklausomos Suomijos vadovas, valstybės regentas, monarchijos įvedimo šalininkas.

Suomijos pilietinio karo metais kreipėsi karinės pagalbos į Vokietijos ir Švedijos vyriausybes. Pasibaigus karui, amnestavo 36 tūkst. jo dalyvių, kariavusių „raudonųjų“ pusėje.

P. Svinhufvudas buvo Suomijos ministras pirmininkas nuo 1930 iki 1931 m., trečiasis prezidentas nuo 1931 iki 1937 m. Šalies vadovo poste vykdė kaip antikomunistinę, taip ir antifašistinę politiką. Iš vienos pusės inicijavo visų komunistų, parlamento narių, areštą, iš kitos – užgniaužė suomių ultradešiniųjų jėgų 1932 m. sukeltą karinį maištą Mantsaloje.

Žiemos karo metu nesėkmingai bandė susitikti su Hitleriu ir Musoliniu, tačiau buvo priimtas tik pas popiežių Pijų XII.

Įdomus faktas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P. Svinhufvudas turėjo didelį šalies gyventojų pasitikėjimą, buvo jų pramintas „Seniu Peka“ (Ukko-Pekka). Vienas didžiausių keleivinių garvežių, 1937–1957 m. gamintų Suomijoje (P1/Hr1, tipas 2-3-1 / Pasific, svoris 155 t.), buvo pavadintas tuo pačiu Ukko-Pekka vardu. Buvo pagaminti 22 šios serijos lokomotyvai. Du iš jų pastatyti kaip paminklai Karjos ir Otamiakės gyvenvietėse.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karališkieji titulai
Prieš tai:
Naujas postas
Suomijos Didžiosios Kunigaikštystės regentas
1918–1919
Po to:
Carl Gustaf Emil Mannerheim
Politinis postas


Prieš tai:
Naujas postas
Suomijos parlamento pirmininkas
1907–1912
Po to:
Oskari Tokoi
Prieš tai:
Naujas postas
Suomijos ministras pirmininkas
1917–1918
Po to:
Juho Kusti Paasikivi
Prieš tai:
Kyösti Kallio
Suomijos ministras pirmininkas
1930–1931
Po to:
Juho Sunila
Prieš tai:
Lauri Kristian Relander
Suomijos prezidentas
1931–1937
Po to:
Kyösti Kallio