Ahti Karjalainen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ahtis Karjalainenas

Ahtis Kelė Samulis Karjalainenas (Ahti Kalle Samuli Karjalainen, 1923 m. vasario 10 d. – 1990 m. rugsėjo 7 d.) buvo Suomijos politikas. Jis buvo Agrarų partijos (vėliau žinomos kaip Keskusta, Centro partija) narys ir dvi kadencijas buvo Suomijos premjerministras. Labiausiai žinomas kaip Suomijos užsienio reikalų ministras. A. Karjalainenas laikomas viena įtakingiausių pokario Suomijos politinių figūrų. Kaip ir prezidentas Urho Kekkonen, didelę reikšmę skyrė Suomijos santykiams su Sovietų Sąjunga.

Nuo 1957 m. penkis metus A. Karjalainenas buvo iždo ministras, užsienio reikalų ministras[1], prekybos ir pramonės ministras. Pirmąją savo vyriausybę sudarė 1962 m. balandžio 13 d. ir poste buvo iki 1963 m. gruodžio.[2] Antrą kartą premjerministru buvo nuo 1970 m. liepos 15 d. iki 1971 m. spalio 29 d. Įvairiose pozicijose ministru liko iki 1977 m. gegužės. 1966 m. pirmą kartą tapo Suomijos parlamento nariu ir juo išbuvo 13 metų.

1950 m. Kekonenas paskyrė savo pirmosios vyriausybės svarbiausiuoju sekretoriumi. Taip prasidėjo ilgalaikis bendradarbiavimas tarp Kekkoneno ir Karjalaineno, kuris truko daugiau nei 20 metų. Jų bendradarbiavimas septintajame ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo toks artimas, kad Karjalainenas daugelio buvo laikomas Kekoneno kronprincu. Jų partnerystė baigėsi, kai Kekonenas paleido antrąją Karjalaineno vyriausybę 1971 m.

1981 m. Karjalainenas iškėlė savo kandidatūrą prezidento rinkimams nuo Centro partijos, tačiau pralaimėjo Johannes Virolainenui. Rinkimus galiausiai laimėjo Mauno Koivisto, kuris 1982 m. sausį prezidento poste pakeitė Kekoneną.

A. Karjalainenas sėkmingai dirbo Suomijos banke. Nuo 1953 iki 1957 m. jis buvo banko tyrimų įstaigos direktoriumi, o 1958 m. buvo išrinktas į banko valdybą. Nuo 1979 m. Karjalainenas buvo Suomijos banko valdytojo pavaduotoju, 1979–1982 m. valdybos pirmininku, 1982–1983 m. buvo banko valdytoju.[3]

A. Karjalainenas buvo politikos mokslų daktaras, jo daktaro disertacijos tema „Ryšiai tarp Suomijos banko monetarinės politikos ir valstybės ekonomikos nuo 1811 iki 1953 m. daugiausia likvidumo analizės aspektu“.

Vėlyvasis Karjalaineno politinės karjeros etapas buvo ženkliai paveiktas jo alkoholizmo – iš ministro pirmininko posto jam teko pasitraukti kilus nacionaliniam skandalui, kai jis buvo sulaikytas, nes vairavo girtas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Ministry for Foreign Affairs of Finland - Ministers of Foreign Affairs“. Valtioneuvosto.fi. Suarchyvuotas originalas 2012-04-03. Nuoroda tikrinta 2018-01-30. 
  2. Seppo Zetterberg. Suomija po 1917 metų. Vilnius, Pradai, 1993. P.122
  3. „Board Members in the history of the Bank of Finland“. Bank of Finland.