Paveisininkai
| Paveisininkai | ||
|---|---|---|
  Paveisininkai |
||
| 54°03′54″š. pl. 23°35′49″r. ilg. / 54.065°š. pl. 23.597°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kapčiamiesčio seniūnija | |
| Gyventojų | 4 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Powieśniki[2] | |
Paveisininkai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, prie Veisiejo ežero rytinio pakraščio (šiaurinė dalis). Yra medinė Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (nuo 1938 m.), kapinaitės, stūkso Paveisininkų piliakalnis. Ateina kelias nuo Semoškų.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pavadinimas siejamas su numanomu žodžiu *paveisininkas „kas gyvena prie Veisiejo ežero“.[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a. pab. kaimas pateko į Seinų apskrities Kapčiamiesčio valsčių, Veisiejų parapiją.[4]
Tarpukariu veikė Paveisininkų pradinė mokykla.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Beveik iš visų pusių ežero apjuostoje kalvoje stūkso senas jotvingių piliakalnis. Jotvingiai – viena iš baltų genčių, gyvenusi šioje teritorijoje iki XIII a. 1962 m. archeologai piliakalnio aikštelėje ir po pylimu rado jotvingiams būdingų kapų. Jie mirusius degindavo, palaikus laidodavo dėžėse, sukrautose iš akmenų. Tai vadinamieji krūsniniai kapai. Paveisininkai – vieni iš jotvingių centrų, buvo sunaikinti kryžiuočių 1278–1283 m. tik XV a. jotvingių žemėse, vadinamojoje Užnemunėje, gausiau apsigyveno lietuviai, kurie asimiliavo kai kur dar išlikusius jotvingius. Dabar šiame krašte išliko tik jotvingių piliakalnis.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1827 m. | 1880 m. | 1888 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 76 | 122 | 174 | 176 | 142 | 123 | ||
| 1979 m.sur.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | ||
| 72 | 32 | 14 | 7 | 4 | - | ||
| |||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Powieśniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 893 psl. (lenk.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Paveisininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 801 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Paveisininkai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 510 psl.