Paveisininkai
 | ||
|---|---|---|
  Paveisininkai |
||
| Koordinatės | 54°03′50″š. pl. 23°35′49″r. ilg. / 54.064°š. pl. 23.597°r. ilg.Koordinatės: 54°03′50″š. pl. 23°35′49″r. ilg. / 54.064°š. pl. 23.597°r. ilg. | |
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kapčiamiesčio seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 7 (2011 m.) | |
Paveisininkai – kaimas Lazdijų rajone, prie Veisiejo ežero rytinio pakraščio (šiaurinė dalis). Yra medinė Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (nuo 1938 m.), kapinaitės, stūkso Paveisininkų piliakalnis. Ateina kelias nuo Semoškų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpukariu veikė pradinė mokykla.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Beveik iš visų pusių ežero apjuostoje kalvoje stūkso senas jotvingių piliakalnis. Jotvingiai – viena iš baltų genčių, gyvenusi šioje teritorijoje iki XIII a. 1962 m. archeologai piliakalnio aikštelėje ir po pylimu rado jotvingiams būdingų kapų. Jie mirusius degindavo, palaikus laidodavo dėžėse, sukrautose iš akmenų. Tai vadinamieji krūsniniai kapai. Paveisininkai – vieni iš jotvingių centrų, buvo sunaikinti kryžiuočių 1278–1283 m. tik XV a. jotvingių žemėse, vadinamojoje Užnemunėje, gausiau apsigyveno lietuviai, kurie asimiliavo kai kur dar išlikusius jotvingius. Dabar šiame krašte išliko tik jotvingių piliakalnis.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1827 m. | 1880 m. | 1888 m.[3] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 76 | 122 | 174 | 176 | 142 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 123 | 72 | 32 | 14 | 7 | ||
| ||||||
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Powieśniki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom VIII, psl. 893 (lenk.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Paveisininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 801 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Paveisininkai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 510 psl.