Paveisininkų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Paveisininkų piliakalnis
Paveisininkų piliakalnis (1).JPG
Bendras piliakalnio su papėdės gyvenviete vaizdas iš pietryčių pusės

Paveisininkų piliakalnis
Koordinatės
54°04′30.2″ š. pl. 23°36′25.8″ r. ilg. / 54.075056°š. pl. 23.607167°r. ilg. / 54.075056; 23.607167Koordinatės: 54°04′30.2″ š. pl. 23°36′25.8″ r. ilg. / 54.075056°š. pl. 23.607167°r. ilg. / 54.075056; 23.607167
Savivaldybė Lazdijų rajonas
Seniūnija Kapčiamiesčio seniūnija
Plotas 3,96 ha
Naudotas I tūkst.XIII a.
Žvalgytas 1954, 1962 m.
Tirtas 1962 m.
Registro Nr. u. k. 22931: 5294, 22932 / A181KP / AR576

Paveisininkų piliakalnis su gyvenviete (valstybės saugomas kultūros paminklų kompleksas: unikalūs kodai: komplekso – 22931, piliakalnio – 5294, papėdės gyvenvietės – 22932; senasis registro kodas – A181KP; senasis kultūros paminklų sąrašo numeris – AR576) – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos pietvakarinėje dalyje, 2 km į šiaurę nuo Paveisininkų, pietiniame Veisiejo ežero krante.

Pasiekiamas plentu VeisiejaiKapčiamiestis ties Navikais pasukus Paveisininkų link, ties pirmosiomis Paveisininkų sodybomis pasukus į dešinę šiaurėn link Veisiejo ežero. Sausesniu sezonu prie piliakalnio galima prieiti pusiasalio rytiniu pakraščiu per pelkę, kitu laiku geriau plaukti valtimi.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio aikštelė ovali, pailga rytų vakarų kryptimi, apjuosta 1­-3 m aukščio ir 8­-16 m pločio pylimu. Jo šiaurinėje dalyje yra 1-­1,5 m gylio įdubimas – senojo įvažiavimo vieta. Rytinio pylimo 4-­5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio terasą, už kurios iškastas 9 m pločio ir 1,2 m gylio griovys. Tyrimų metu čia rastas 7 m pločio, 1,2 m gylio griovys ir 5 m pločio antras pylimas bei 5,5 m pločio ir 1 m gylio antras griovys. Vakarinėje pusėje, 5 m žemiau pylimo, yra 4 m pločio terasa, 4 m žemiau jos – antra 10 m ilgio ir 15 m pločio terasa.

Piliakalnio vaizdas iš pietryčių pusės

Rytinėje -­ šiaurės rytinėje papėdėse, 1,5 ha plote plyti papėdės gyvenvietė.

Užtvenkus ežerą piliakalnis ir papėdės gyvenvietė su sausuma jungiasi tik pietų pusėje.

Teritorijos plotas – 3,96 ha.

Tyrinėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1954 ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. 1962 m. Pranas Kulikauskas ištyrė piliakalnio aikštelės šiaurės rytinę dalį ­(240 m² plotą) ir dalį papėdės gyvenvietės, padarė pylimo šiaurės rytų ir pietinės dalies pjūvius.

Aikštelėje aptiktas 1 m storio I tūkst. – XIII a. kultūrinis sluoksnis su grublėta keramika, o po juo – ankstesnio laikotarpio kapinynas.

Kapinynas veikė I tūkst. pr. m. e., prieš įrengiant piliakalnį. Ištirta 27 krūsniniai kapai, būdingi jotvingiams. Juose mirusieji laidoti sudeginti, o degintiniai kauliukai su pelenais supilti iš akmenų sukrautuose dėžės pavidalo konstrukcijose.

Piliakalnio pylimas supiltas per 2 kartus. Pirmasis pylimas buvo 1,6 m aukščio, viršuje grįstas akmenimis. Paaukštintas pylimas išorėje sutvirtintas moliu, akmenimis. Jo viršuje įrengta stulpinės konstrukcijos gynybinė siena. [1]

Papėdės gyvenvietėje rastas 60 cm storio IIIIV a. kultūrinis sluoksnis su židiniais, stulpavietėmis, ūkinėmis duobėmis, Romos moneta, žalvarine lankine sege, apyrankės dalimi, brūkšniuota ir grublėta keramika.[2]

Piliakalnio vaizdas iš šiaurės vakarų pusės

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Ūdininkų piliakalnis - 18 km Šlavantų piliakalnis - 10 km Vainiūnų piliakalnis - 18 km Blank-50px.png
Paseinelių piliakalnis - 15 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mėčiūnų piliakalnis - 6 km
Druskininkėlių piliakalnis - 15 km
Černiauskų piliakalnis - 17 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Piliakalniai. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 131, eil. Nr. 55
    Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 2. – P. 32–33
  2. Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. – Vilnius, 1982. – P. 17­-19, 22, 33, 63, 77-­78, pav. 7­-21
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 141
  • Pranas Kulikauskas. Paveisininkų piliakalnis ir jo tyrinėjimai. – Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. – Vilnius, 1970. – I. 11. – P. 227–246
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. – Vilnius. 1997. – P. 84-­85
  • Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse. – Lituanistica. – 1991. – Nr. 4. – P. 27, 31–32

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]