Paul Garde
| Paul Garde | |
|---|---|
| Gimė | 1926 m. gruodžio 18 d. Avinjonas, .svg){kind=small} Prancūzija
|
| Mirė | 2021 m. liepos 27 d. (94 metai) Provanso Eksas, Prancūzija
|
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
Polis Gardas (pranc. Paul Garde, 1926 m. gruodžio 18 d. Avinjonas, Prancūzija – 2021 m. liepos 27 d. Provanso Eksas, Prancūzija)[1][2][3] – Provanso universiteto profesorius emeritas, žymus prancūzų slavistas, akademikas, prisidėjęs prie ištisos rusistų kartos rengimo. Jugoslavijos karų metu pasmerkė buvusioje Jugoslavijoje vykdytus etninius valymus ir 1994 m. nuo sąrašo „Europa prasideda Sarajeve“, vadovaujamo Bernaro Anri Levi ir Leono Švarcenbergo, nesėkmingai kandidatavo į Europos Parlamentą.[1]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1963 m. apgynė daktaro disertaciją (pagrindinė disertacija – „Tariamosios nuosakos veiksmažodžių ir dalelytės by vartojimas rusų kalboje“, papildoma nepublikuota disertacija – „Kalbininkas ir rašytojas A. S. Šiškovas“). Dėstė Jeilio, Kolumbijos ir Ženevos universitetuose, vėlesniais metais Provanso universitete tapo slavų kalbų profesoriumi emeritu. P. Gardas parašė ne vieną monografiją, daugybę straipsnių rinkinių ir apibendrinamųjų darbų apie pietų slavų regiono ir Balkanų kalbas, kultūrą ir istoriją.
Specializuotame, rusų kalbai skirtame darbe „Rusų kalbos gramatika“ plačiam skaitytojų būriui jis pristato teorinius įrankius: kirčiavimo teoriją, joto įterpimo taisykles, morfologinę žodžių analizę, linksnių sistemą. Čia įtráuktos originãlios, 1963 m. disertacijoje pradėtos nagrinėti prijungimo teorijos. Be to, versdamas F. Tiutčevo darbus ir apie jį rašydamas, P. Gardas prancūzų visuomenę iš naujo supažindino su šiuo XIX a. rusų poetu.
Įžymiausias P. Gardo darbas bendrosios kalbotyros srityje – apie priegaides. Diachroniniu ir sinchroniniu atžvilgiais aprašęs slavų morfemų kirčiavimo ypatybes ir jų sąveiką žodyje, P. Gardas sudarė „kirčiavimo gramatiką“, atnaujinusią šio ypač sudėtingo klausimo tyrimą rusų ir serbų-kroatų kalbose. Šie tyrimai taip pat įgalino pažvelgti į kitų kalbų kirčiavimo ir priegaidžių sistemas, tai aptarta veikale „L’Accent“ (1968).
Keliuose 9-ajame dešimtmetyje[4] parašytuose straipsniuose P. Gardas originaliai plėtoja prancūzų kalbininko L. Tenjero sintaksės ir semantikos teorijas.
P. Gardo knyga „Jugoslavijos gyvavimas ir mirtis“ (1992), kurioje įsisiūbavus Jugoslavijos konfliktams išsakoma parama Kroatijai ir Bosnijai, yra laikoma žinynu ne tik stebėtojams, bet ir šių įvykių dalyviams (Tarptautiniame baudžiamajame tribunole Hagoje P. Gardas buvo įvardytas kaip liudytojas ekspertas). Dėl šios knygos kilo ginčas „Nuo netikslumo iki klastotės: Polio Gardo „Jugoslavijos gyvavimo ir mirties“ analizė“;[5] P. Gardas į priešininkų kritiką atsakė.[6]
2004 m. išleistoje P. Gardo knygoje „Balkanų diskursas“ sistemiškai nagrinėjamos žodžių tauta, valstybė, etninė grupė, serbas, kroatas, musulmonas ir t. t. prasmės, bandant atskleisti buvusios Jugoslavijos erdvę draskančių nesutarimų prigimtį.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Arnaud Vaulerin (2021-08-10). „Disparitionː Paul Garde, une vie les Balkans au cœur“. Libération (12487): 17.
- ↑ Y.Z. (2021-08-05). „Paul Garde, a French intellectual who advocated for BiH during the aggression, passed away“. Sarajevo Times (amerikiečių anglų).
- ↑ Insee. „Acte de décès de Paul Élie Gustave César Garde“. MatchID.
- ↑ „Les cas russes: approche nomino-centrique“ (2006, première publication : 1983) „Dualité de la relation syntaxique: relation dépendentielle et relation référentielle“ (2006, première publ. 1985) etc.
- ↑ Slobodan Despot, Pavie Ivic, Nikola Samardzic, Anne Yelen et Pierre Maurer, De l’imprécision à la falsification : Analyses de Vie et mort de la Yougoslavie de Paul Garde aux éditions L'Âge d’Homme / Institut serbe de Lausanne, 1992-11-18, ISBN 2-82510355-1.
- ↑ „Les défenseurs de l'indéfendable. Réponse à mes contradicteurs serbes | Revue Esprit“. Esprit Presse (prancūzų). Nuoroda tikrinta 2023-11-03.