Paprastoji rietmenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Echinochloa crus-galli
Paprastoji rietmenė (Echinochloa crus-galli)
Paprastoji rietmenė (Echinochloa crus-galli)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Rietmenė
( Echinochloa)
Rūšis: Paprastoji rietmenė
( Echinochloa crus-galli)
Binomas
Echinochloa crus-galli
(L.) P.Beauv

Paprastoji rietmenė (Echinochloa crus-galli) – miglinių (Poaceae) šeimos rietmenių (Echinochloa) genties augalas. Natūraliai paplitęs po visą pasaulį, dažnas visoje Lietuvoje.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga daržuose, laukuose, pakelėse, dykvietėse. Mėgsta drėgnesnį, azotu turtingą dirvožemį. Jautrus šalčiams, todėl po pirmųjų rudens šalnų numiršta.

Gana įkyri daržų ir laukų piktžolė, kai kuriose valstybėse paskelbta invazine rūšimi.

Žiedus apdulkina vėjas. Paukščiai lesa sėklas.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai vienmetis, 30-100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, lygus, bambliuotas, šakotas, viršutinė dalis žalia, apatinė violetinė, bambliai plaukuoti. Lapai 5-65 cm ilgio, 0,6-2,2 cm pločio, linijiški, šiurkščiu pakraščiu.

Gana storos varpos stiebo viršūnėje sudaro 2-10 cm ilgio kekes, jų būna nuo 5 iki 40. Kekės sudaro 5-21 cm ilgio šluotelę. Varpos iš smulkių varpučių, jos susitelkusios po 3-6. Žiedai žalsvi, neišvaizdūs – žvyneliais apgaubti 3 kuokeliai ir piestelė.

Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Vaisius – grūdas. Vaisiai subręsta rugsėjo-spalio mėnesiais. Sėklos kiaušiniškos, 1,5-2 mm ilgio. Augalas subrandina sėklas tik šiltais metais.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastoji rietmenė yra neblogas galvijų pašarinis augalas, taip pat tinkantis ir silosui, bet ne šienui. Jauni ūgliai yra vartojami kaip daržovė. Naudojama indų liaudies medicinoje nuo piktvotės, kraujavimo, sužeidimų, problemų su blužnimi.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 166 p.