Paprastoji šertvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Polypodium vulgare
Paprastoji šertvė (Polypodium vulgare)
Paprastoji šertvė (Polypodium vulgare)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Šertvūnai
( Polypodiophyta)
Klasė: Šertvainiai
( Polypodiopsida)
Šeima: Šertviniai
( Polypodiaceae)
Gentis: Šertvė
( Polypodium)
Rūšis: Paprastoji šertvė
( Polypodium vulgare)

Paprastoji šertvė (Polypodium vulgare) – šertvainių (Polypodiopsida) klasei priklausantis visžalis augalas. Priklauso sporiniams induočiams. Gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų kaita: vyrauja daugiamečiai sporofitai, o savarankiški gametofitai yra redukuoti. Auga miškuose, pasitaiko atvirose vietose ant kelmų ir medžių kamienų,[1] mūrinių tvorų plyšiuose, pašlaitėse. Toleruoja sausros periodus. Sporifikuoja balandžio – rugsėjo mėnesiais. Lietuvoje apyretė rūšis, auga nedidelėmis grupėmis.[2]

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filogenetinė Polypodium vulgare rūšių komplekso analizė yra problematiška. Alotetraploidinė rūšis, atsiradusi kaip dviejų rūšių kryžminimosi rezultatas.[3]

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stiebas požeminis arba antžeminis, toli nusidriekiantis, apaugęs tamsiai rudais, lancetiškais žvyneliais; iš dorsalinės pusės leidžia dvi eiles lapų. Lapai užauga iki 70 cm ilgio, lapai pailgi arba pailgai lancetiški, statūs ir standūs, odinės konsistencijos, sudaryti iš lapkočio ir paprastai ilgesnio už jį, giliai plunksniškai suskaldyto lakšto; iškarpos beveik siekia vidurinę gyslą; segmentai pailgai linijiški arba lancetiški, dažniausiai smulkiai dantytais kraštais, išsidėstę pražangiai; jų būna iki 28 porų. Sorai apskriti, dideli, pliki (be induzijų).[2] Sorai tamsiai geltonos ar rudos spalvos, išsidėstę dviem eilėmis ant dorsalinės pusės. Lapas žiemojantis.[1]

Anatomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stelės tipas – diktiostelė. Nelytiškai dauginasi sporomis. Izosporiniai augalai, sporos susidaro sporangėse, jos susitelkia į sorus (be induzijų). Iš sporų išauga smulkūs, dvilyčiai, antžeminiai, žali polaiškiai – autotrofiniai gametofitai. Polaiškiai tvirtinasi rizoidais.[4]

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga Europoje, Afrikoje ir Rytų Azijoje, dažniau šiaurinėse vietose. Dažnai randama Skandinavijoje.[5]

Lietuvoje randomos formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • f. commune Milde. – Lapo lakštas lancetiškas, gana siauras; segmentai per visą savo ilgį beveik vienodo pločio, tik viršūnėlės staigiai nusmailėjusios ir dantytos. Juodkrantė, Palanga, Kauno apylinkės.
  • f. acutum Wollaston. – Lapo segmentai palaipsniui nusmailėję, ilgo trikampio pavidalo, lygiais kraštais. Palanga, Meteliai.[2]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gali būti panaudojama kaip saldiklis, turi ir vaistinių savybių.

Paprastosios šertvės saldūs šakniastiebiai liaudies medicinoje iš senų laikų vartojamos nuo kosulio, persišaldymo, apopleksijos. Farmacijoje buvo vartojami vaistams nuo inkstų, vidurių ligų ir podagros. Veikimas panašus į paprastojo saldymedžio (Glycyrrhiza glabra). Verta dėmesio kaip dekoratyvinis augalas parkams, mūro užtvarom dekoruoti.[2]

Paprastoji šertvė buvo naudojama kaip saldiklis. Šakniastiebių ekstraktas pasižymi prieš epileptiniu poveikiu. Buvo rasta, kad turi analgetinių savybių suteikiančių apsauginį efektą sergant neurologiniais susirgimais. Padeda virškinant, pagerina širdies darbą. Gali sukelti galvos svaigimą, bei sutrikdyti inkstų ir plaučių veiklą.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 A. Lekavičiaus, Vadovas augalams pažinti, Mokslas, Vilnius, 1989 m.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Minkevičius A., Lietuvos TSR flora I, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1959 m.
  3. C. H. Haufler, M. D. Windham and E. W. Rabe, Reticulate Evolution in the Polypodium vulgare Complex, Systematic Botany 20(2): 89-109, 1995
  4. J.R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla, 2009 m.
  5. 5,0 5,1 Dar, Pervaiz & Sofi, Ghulamuddin & Jafri, Mustahsan, Polypodium vulgare Linn. A versatile herbal medicine: a review, International Journal of Pharmaceutical Sciences and Research 3(6): 1616–1620, 2012