Apopleksija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apopleksija (gr. apoplēxia – paralyžius) – kraujo išsiliejimas į galvos smegenis, sukeliantis paralyžių[1].

Insultas – kraujotakos sutrikimas smegenyse, kuris pažeidžia smegenų ląsteles (neuronus) ir sukelia neurologinę simptomatiką bei sutrikdo paciento sveikatą, sukelia grįžtamus ar negrįžtamus pokyčius, o kartais baigiasi mirtimi. Insultas skirstomas į hemoraginį (kai kraujas išsilieja smegenyse) ir išeminį (kai užsikemša smegenų kraujagyslė).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]