Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas
Šis straipsnis apie 1919-1940 m. veikusį Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinį. Apie XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulką tokiu pat numeriu skaitykite straipsnyje 4-asis LDK lauko etmono pėstininkų pulkas.
| Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas | |
|---|---|
 4-ojo LK Mindaugo pulko karininkai, 1928 m | |
| Veikė | 1919–1940 |
| Valstybė |  Lietuva
|
| Paskirtis | Pėstininkų pulkas |
| Būstinė | Panevėžys |
| Šūkis | Viešpatie, padėk mums Tėvynės laisvę ir garbę ginti |
Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas – Lietuvos kariuomenės karinis pėstininkų dalinys, veikęs 1919–1940 m., dislokuotas Panevėžyje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pulką 1919 m. sausio pradžioje Panevėžyje organizavo karininkas Jonas Variakojis. 1918 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu karininkui J. Variakojui liepta sudaryti Panevėžio srities apsaugos būrį ir jam vadovauti. 1919 m. sausio 5 d. J. Variakojis iš besitraukiančių vokiečių išgavo apie 70 šautuvų, o sausio 7 d. būrys gavo pirmą įsakymą. Sausio 9 d. Panevėžį užėmė rusų bolševikų kariuomenė.[1] Nuo 1919 m. kovo 22 d. būrys vadintas Panevėžio atskiruoju batalionu, nuo birželio 20 d. – Panevėžio batalionu.
Nuo pirmųjų dienų pulkas ar jo daliniai kovėsi su puolančiais bolševikais prie Panevėžio, Kėdainių, Ukmergės. 1919 m. gegužės 18-23 d. pulkas dalyvavo Kurklių-Panevėžio operacijoje, ne itin sėkmingai gynė Panevėžį. Žymiai sėkmingesnė buvo 1919 m. gegužės 26 d. – birželio 3 d. Kupiškio-Utenos operacija [2], kurios metu užimti Kupiškis, Rokiškis, Alūkšta. Pulkas dalyvavo išstumiant bolševikus už Dauguvos.
Nuo 1919 m. spalio 15 d. pulkas jau kovojo su bermontininkais. Už sėkmingas kovas 1919 m. lapkričio 1 d. Šiaulių miestas pulkui įteikė vėliavą. Nuo 1920 m. sausio 7 d. pulkas oficialiai pavadintas Ketvirtuoju Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku.
1920 m. liepos 26 d. pulkas įžengė į Vilnių, spalio mėnesio pradžioje jį gynė nuo lenkų kariuomenės, o vėliau kovėsi su jais Musninkų-Širvintų bare, dalyvavo Giedraičių mūšyje. Per nepriklausomybės kovas žuvo 3 pulko karininkai ir 72 kareiviai, 121 kareivis sužeistas. 33 pulko karininkai ir 198 kareiviai apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinais.[3]
1922 m. pulkas perkeltas į Panevėžį. 1926 m. apdovanotas III laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino vėliava su įrašu „Viešpatie, padėk mums Tėvynės laisvę ir garbę ginti“.[4] Įėjo į Pirmosios pėstininkų divizijos sudėtį, kai kurie padaliniai kurį laiką buvo dislokuoti Kupiškyje ir Ukmergėje.
Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 m. liepos 25 d. pavadintas 4-uoju pėstininkų pulku, 1940 m. rugpjūčio 30 d. - išformuotas. 1940 m. rugsėjo 9 d. jo pagrindu suformuotas Raudonosios armijos 215-asis šaulių pulkas, įėjęs į DVRA 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą.
Pulko vadai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1919 m. karininkas Jonas Variakojis
- 1919 m. pulkininkas Maksimas Katchė
- 1921 m. pulkininkas Pranas Tamašauskas
- 1927 m. Generalinio štabo pulkininkas Viktoras Giedrys
- pulkininkas Kazys Tallat-Kelpša
- 1931 m. Generalinio štabo pulkininkas Vaclovas Griganavičius
- 1935 m. pulkininkas Kazys Sprangauskas
- 1936 m. pulkininkas Vaclovas Žadeika
- 1940 m. pulkininkas Petras Genys
- 1940 m. pulkininkas Antanas Šurkus
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Surgailis, Gintautas. KETVIRTASIS PĖSTININKŲ LIETUVOS KARALIAUS MINDAUGO PULKAS, monografija, 2016 m., 12 psl., ISSN 1822-4423]
- ↑ Vytautas Lesčius. Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 282 psl.
- ↑ Jonas Vaičenonis. Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 781 psl.
- ↑ A. Liekis Lietuvių karyba ir ginkluotė , 2002 m., 543–544 psl.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||
